Svajonė turėti namą – vis prieinamesnė: auga susidomėjimas karkasinių mobilių medinių namų projektais

Dėl nekrintančių nekilnojamojo turto kainų didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir augančių galimybių dirbti nuotoliniu būdu gyvenant už miesto vis daugiau Lietuvos gyventojų svarsto galimybę įsigyti mobilius medinius karkasinius namus. Kaip šis sektorius vystosi Baltijos šalyse, ar bankai skolina mažiems nestandartiniams projektams ir kokių išlaidų reiktų tikėtis, įžvalgomis dalijasi „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

„Šiuo metu nedidelius iki 100 kv. metrų ploto medinius karkasinius namus Lietuvoje vis dažniau įsigyja butuose gyvenantys ir vasaros būsto ieškantys gyventojai. Dažniausiai tai būna poros ar šeimos, norinčios turėti nuosavos žemės lopinėlį ir išpildyti seną svajonę turėti nuosavą namą, kuriame būtų galima gyventi ne tik šiltuoju sezonu. Vis daugiau žmonių pagalvoja ir apie tokį būstą, kuriame būtų galima gyventi ištisus metus. Prireikus šį būstą galima panaudoti ir kaip papildomą pajamų šaltinį jį išnuomojant, – sako Darius Burdaitis. – Kai kurie žmonės į tokio tipo būstą žiūri kaip į savotišką bandomąjį projektą, norėdami pasitikrinti, ar gyvenimas privačiame name už miesto yra jų gyvenimo būdas, ar tik trumpalaikis nuotykis. Taip pat dalis gyventojų tokius namus renkasi siekdami taupyti išteklius ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai.“

Medinių karkasinių namų paklausai didėti įtakos turi keli veiksniai. Visų pirma, kelerius metus tradicinėje nekilnojamojo turto rinkoje augusios kainos apribojo kai kurių gyventojų galimybę įsigyti nuosavą namą. Taip pat vis daugiau darbdavių suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir gyventi regionuose, neprisirišant prie biuro Vilniuje ar Kaune. Vis daugiau žmonių pradeda vertinti gyvenimą mažiau užterštuose regionuose, kur galima ir pigiau įsigyti kokybiškų maisto produktų. Galiausiai karkasinių namų populiarumą didina ir jų kokybė – šio tipo namai jau yra tinkami gyventi ne tik vasarą, bet ištisus metus.

Dar vienas teigiamas aspektas – tai, kad projektui, kurio statybos plotas yra iki 60 kv. metrų, pakanka supaprastinto tvirtinimo proceso, todėl galima sutaupyti ir pinigų, ir laiko, nes detalus statybos projektas ir architekto paslaugos nereikalingos.

Dažniausiai vietą tokiems nedideliems karkasiniams namams gyventojai renkasi Vilniaus ir Trakų rajone, taip pat vaizdingose vietose prie jūros Klaipėdos rajone.

Ar bankai išduoda paskolas mediniams karkasiniams namams?

Pasak pašnekovo, bankai vis lanksčiau skolina tokio tipo projektams Baltijos šalyse. Anksčiau tokio tipo namai laikyti nepatikimais dėl savo dydžio ir statyboms naudojamų medžiagų – toks būstas buvo traktuojamas kaip laikinas, netinkamas nuolat gyventi.

„Standartinį privatų namą anksčiau įsivaizduodavome kaip 200–300 kv. metrų mūrinį pastatą, tačiau laikui bėgant bankai taip pat mato, kad šiuolaikinės technologijos leidžia rinktis kur kas kompaktiškesnes gyvenamąsias patalpas. Pasikeitė ir žmonių supratimas, nes brangstantys energijos ištekliai daugelį atgraso nuo minties apie didesnį, nei tiesiog jų poreikius tenkinantį, namą, dėl to vidutinis būsto plotas ypač mieste mažėja“, – teigia D. Burdaitis.

Pasirinkus medinį karkasinį namą, gamintojas daugeliu atvejų norės dalinio išankstinio mokėjimo, kuris sudarys 40–50 proc. gamybos sąnaudų. Ši sąlyga ypač aktuali kalbant apie pastatus, kurių statybos plotas didesnis nei 60 kv. metrų. „Dėl paskolos sąlygų tokio tipo namui būtinai reikia pasitarti su paskolos davėju, kad būtų rastas tinkamiausias sprendimas, tačiau apskritai bankai yra suinteresuoti finansuoti tokio pobūdžio projektus, kai jie jau yra baigti. Žinoma, palankiausios sąlygos bus tiems gyventojams, kurie turi nuosavą žemės sklypą namui ir įnašą, kuris sudarytų apie 40 proc. namo statybos sąnaudų. Dar paprastesnis būdas pasiskolinti karkasinio namo statybai – įkeisti kitą turimą nuosavybę, pavyzdžiui, butą mieste“, – komentuoja D. Burdaitis.

Į kokias išlaidas atkreipti dėmesį?

Jei galvojate apie tokio tipo būstą, rekomenduojama atidžiai įvertinti kelių gamintojų pasiūlymus – visiškai sukomplektuotos apie 100 kv. metrų pastato konstrukcijos kaina Lietuvoje vidutiniškai siekia 150 000 eurų, priklausomai nuo pasirinktų medžiagų ir gamybos technologijos.

Gana dažnai vystytojai pasiūlymo kainas nurodo be PVM ir transportavimo išlaidų, taip pat gali būti neįtraukti šildymo sistemos, komunikacijų kaštai, vidaus apdaila ir, žinoma, baldų kainos.

„Jei prekybininkas siūlo gerokai mažesnę kainą nei konkurentai, reikia suprasti, kad tokie pastatai gali būti nebaigti, pavyzdžiui, pateikiama kaina tik karkaso be stogo, šiltinimo ir apdailos. Šioms detalėms išsiaiškinti reikia skirti itin daug dėmesio, jei pastate planuojate gyventi ištisus metus. Jei radote dominantį pasiūlymą, siekiant profesionaliai jį įvertinti, rekomenduojama pasikonsultuoti su statybos inžinieriumi ar specialistu“, – pataria banko vadovas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad į kainą neįeina žemės sklypas, o jo kaina šalia didžiųjų miestų bus tikrai nemaža. Be to, būste turi būti integruotos tinkamos inžinerinės komunikacijos, vandentiekis, kanalizacija, elektros įvadas, taip pat pakloti namo pamatai.

„Kiekviena situacija yra individuali ir išlaidos bus skirtingos – dalis pirkėjų turi nuosavą žemės sklypą su atitinkamomis inžinerinėmis komunikacijomis, o kitiems reikės finansavimo ir šiai daliai. Projektų vystytojų patirtis rodo, kad tokius projektus įmanoma įgyvendinti investuojant apie 150 tūkst. eurų“, – sako D. Burdaitis.

Karkasinių mobilių medinių namų projektai gali būti tiek tipiniai, tiek pritaikomi individualiai pagal kiekvieno skonį ir poreikius. Tokie namai gali būti surenkami kliento sklype arba galima jau paruoštą būstą transportuoti į nurodytą vietą – tai priklauso ir nuo namo dydžio. Priklausomai nuo pristatymo tipo, skiriasi ir kaina.