Asmeninių finansų valdymo „higiena” lietuviams nesvetima: beveik du trečdaliai periodiškai tikrinasi banko sąskaitą

Finansinio sukčiavimo atvejų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nuolat daugėja, tačiau yra labai paprastų būdų, kaip bent iš dalies apsisaugoti. Ar žinote juos? Ar gana dažnai tikrinate savo banko sąskaitą ir atliekamas operacijas? „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto Baltijos šalių gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių operacijomis savo sąskaitoje domisi gan dažnai – beveik 60 proc. apklaustųjų banko sąskaitą pasitikrina bent kartą per mėnesį arba dažniau.

Tyrimo duomenys rodo, kad sekti savo finansines operacijas yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 27 proc. apklaustųjų nurodė banko sąskaitą pasitikrinantys kartą per savaitę, dar 20 proc. – kelis sykius per mėnesį, o 11 proc. – bent kartą per mėnesį.

Aktyviau savo finansais domisi jauni, mažesnes pajamas gaunantys žmonės – 45 proc. apklaustų studentų pažymėjo, kad tikrinasi banko sąskaitą bent kartą per savaitę. Nors vyrauja nuomonė, kad vyresnio amžiaus žmonės technologijomis naudojasi mažiau, tyrimo duomenys rodo, kad apklausti 60–74 metų grupės atstovai yra ne mažiau aktyvūs – 26 proc. banko sąskaitą pasitikrina bent kartą per savaitę, dar 25 proc. – kelis sykius per mėnesį.

„Nuo finansinių sukčių nesame apsaugotas nė vienas, tačiau yra keletas paprastų dalykų, į kuriuos atkreipus dėmesį tikimybė būti apgautam ir finansiškai nukentėti sumažėja. Dauguma bankų klientų naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir gali savo sąskaitos informaciją stebėti tiesiog telefone – banko mobiliojoje programėlėje. Pavyzdžiui, aktyvinę nustatymą, kuris telefono aktyviame lange parodytų kiekvieną jūsų sąskaitoje atliktą operaciją, nepraleisite nė vieno pavedimo. Populiarėja toks lėšų pasisavinimo būdas, kai sukčiai prisijungę prie jūsų interneto banko atlieka nedidelius periodinius pavedimus į skirtingas sąskaitas, iš kurių lėšas vėliau „susirenka“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

10 proc. apklaustųjų nurodė, kad savo banko sąskaitą tikrina tik tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl netinkamo mokėjimo ar pinigų trūkumo. 18 proc. pažymėjo, kad sąskaitą tikrinasi tada, kai būtina įsitikinti, ar mokėjimas atliktas.

„Nuolat sekti savo bankines operacijas yra paprasčiausias ir greičiausias būdas pamatyti, jei kas nors bando jūsų lėšas pasisavinti – pamatyti pavedimą, kurio neinicijavote. Jei būsite aktyvinę banko programėlės nustatymą, kuris jus informuos apie kiekvieną atliktą operaciją, pastebėsite jau pirmą bandymą taip pasisavinti jūsų pinigus, susisiekę su banku galėsite užkirsti sukčiams kelią ir susigrąžinti pavogtus pinigus. Tačiau, jei tokį pinigų nuskaičiavimo atvejį pamatysite tik pasitikrinę savo sąskaitą po mėnesio, galimybės susigrąžinti pasisavintas lėšas nebebus“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Geriausias būdas apsisaugoti – neatskleisti savo slaptažodžių

„Ne mažiau svarbu, nei sekti atliekamas operacijas jūsų sąskaitoje, yra niekam neatskleisti savo slaptažodžių, kortelės duomenų ir pan. Galbūt kredito kortelės duomenimis norėsite pasidalyti tik su šeimos nariu, pavyzdžiui, kartu planuodami atostogas ir norėdami ta kortele apmokėti dalį išlaidų, reiktų vengti net ir to – bet koks savo bankinių duomenų atskleidimas net ir šeimos nariui padidina grėsmę jiems patekti sukčiams į rankas, – atkreipia dėmesį R. Čereška.

Nepamirškite, kad sukčiai naudoja vis kūrybiškesnius metodus, kad gautų jūsų asmeninę ir mokėjimo kortelės informaciją – ko gero, esate gavę el. laišką ar trumpąją žinutę nuo savo „banko“, kur prašoma paspaudus nuorodą įvesti banko kortelės duomenis. Šitokiu būdu gavę tam tikrus jūsų asmens duomenis, sukčiai gauna prieigą prie šių duomenų ir ateityje gali pasinaudoti jūsų sąskaitoje esančiais pinigais. Kaip apsisaugoti nuo tokių ir panašių incidentų?

• Prie savo banko paskyros junkitės tik per mobiliąją programėlę savo telefone arba per oficialią banko interneto svetainę.

• Su niekuo nesidalykite savo kortelės duomenimis, autorizavimo kodais. Ypač, kai to telefonu prašo asmenys, prisistatantys, kad skambina iš banko – banko darbuotojai niekada jums neskambins ir neprašys nieko patvirtinti prisijungimo kodais, prieš tai nesusisiekę su jumis interneto banke ar per mobiliąją programėlę.

• Gavę žinutę iš nepažįstamo asmens ar įmonės būkite atsargūs. Jei žinutėje yra nuoroda arba telefono numeris, pagalvokite, ar tikrai saugu juos spausti.

Jei vis dėlto sukčiams pavyko įgauti jūsų pasitikėjimą ir atskleidėte jiems savo kortelės duomenis, nedelsdami susisiekite su savo banku – kuo greičiau užblokuosite kortelę, tuo mažesnį nuostolį patirsite, be to, gal ir jau pavogtus pinigus bus galima susigrąžinti.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu atliko „Norstat“. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta bent po 1 000 18–74 metų gyventojų.