Baltijos šalių ekonomikos apžvalga 06/2024

Nepaisant daugybės rizikos veiksnių ir geopolitinės įtampos, pasaulio ekonomikos augimas tebėra spartus. 

Per pastaruosius dvejus metus pasaulio BVP augimas viršijo 3 %. Tačiau šis augimas buvo netipinis, jį daugiausia lėmė paslaugų sektorių atsigavimas po pandeminių apribojimų. Pavyzdžiui, 2024 m. kelionių oro transportu apimtys pagaliau pasiekė 2019 m. lygį. Priešingai, gamyba ir pasaulinė prekyba nuo 2022 m. pradžios išgyveno nežymų nuosmukį, tačiau pagrindiniai rodikliai rodo, kad šis nuosmukis artėja į pabaigą. Šiuo metu vykstantis atsargų mažinimo ciklas gamyboje signalizuoja apie galimą gamybos, transporto ir pasaulinės prekybos pagerėjimą. Be to, mažėjanti infliacija ir laipsniškas palūkanų normų mažinimas sudaro teigiamą prielaidą 2024 m. atsigauti vartojimui. Vis dėlto statybos sektorius tapo silpniausia ekonomikos grandimi dėl aukštų palūkanų normų, darančių poveikį tiek gyvenamojo, tiek komercinio nekilnojamojo turto rinkoms. TVF 2024 m. balandžio mėn. pasaulio ekonomikos prognozės duomenimis, 2023 m. pasaulio BVP padidėjo 3,2 % ir tikimasi, kad 2024 m. šis augimo tempas išliks. Tačiau šis augimas tebėra trapus, jam, be kitos rizikos, grėsmę kelia padidėjusi geopolitinė įtampa, tebesitęsiantys konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, didelės palūkanų normos ir skolos lygis, Kinijos nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis.

Euro zonos ekonomikos perspektyvos gerėja. 

Nors euro zonos ekonomikos augimas buvo silpnas, daugėja stabilizavimosi požymių, o po 2023 m. nuosmukio augimo perspektyvos gerėja. Infliacija euro zonoje sumažėjo, o 2024 m. birželio mėn. ECB pradėjo palūkanų normų mažinimo ciklą. Didelės palūkanų normos ribojo naujų paskolų suteikimą ir statybas, tačiau dabar esama požymių, kad paskolų paklausa pradeda didėti, o Vokietijoje nebedidėja įmonių, pranešančių apie užsakymų trūkumą, dalis. Be to, stiprios darbo rinkos ir toliau palaiko realiųjų pajamų augimą, todėl labai pagerėjo vartotojų nuotaikos, nors ketinimai taupyti Vokietijoje tebėra dideli, nes namų ūkiai ir toliau kovoja su didelės infliacijos poveikiu ir pirmenybę teikia savo finansinės būklės gerinimui. Kartu euro zonos vartotojų pasirengimas išlaidauti pagrindinėms prekėms dabar yra didesnis negu ECB palūkanų normų didinimo ciklo pradžioje. Verslo apklausos taip pat rodo, kad pramonėje tebesitęsia atsargų mažinimas, dėl kurio turėtų didėti naujų verslo užsakymų skaičius. Remiantis „Bloomberg“ bendromis prognozėmis, tikimasi, kad euro zonos BVP augimas paspartės nuo 0,4 % 2023 m. iki 0,7 % 2024 m. Tačiau pastaraisiais mėnesiais gamtinių dujų kainos euro zonoje padidėjo daugiau kaip 30 %. Jei ši tendencija išliks, ji gali sutrikdyti gamybos atsigavimą ir sudaryti naują spaudimą kainoms, o tai gali atitolinti palūkanų normų mažinimą.

JAV ekonomikos augimas viršijo lūkesčius, tačiau atsirado silpnumo požymių.

Remiantis Bloomberg bendromis prognozėmis, JAV ekonomikos augimas tebėra spartus – dabar sutariama, kad 2024 m. BVP augimas sieks 2,4 %. Tiesą sakant, 2024 m. augimo prognozės dabar yra didesnės negu 2022 m. pradžioje, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, 9 % infliaciją ir 5,25 % padidintas palūkanų normas. Verslo nuotaikos JAV tebėra teigiamos, nedarbo lygis žemas, o darbo užmokestis toliau auga. Tačiau pastaraisiais mėnesiais kai kurie ekonominiai rodikliai pablogėjo. Pavyzdžiui, sumažėjo mažų įmonių ketinimai įdarbinti darbuotojus, padaugėjo paskolų mokėjimo pradelsimų, vartojimo kreditų vėlavimai viršijo 2019 m. lygį, o gegužės mėn. smarkiai sumažėjo naujų verslo užsakymų gamybos sektoriuje. Šie veiksniai rodo, kad 2024 m. antrąjį pusmetį JAV ekonomika gali sulėtėti.

Pasaulinės infliacijos rodikliai sumažėjo ir dabar yra panašūs į centrinių bankų siektinus rodiklius.

Pagrindinis veiksnys, lėmęs spartų infliacijos mažėjimą, buvo mažėjančios energijos ir žaliavų kainos. Tačiau apskritai kitos kainos nesumažėjo, vidaus paslaugų infliacija išsivysčiusios ekonomikos šalyse tebėra didelė, o kai kurie infliacijos lūkesčių rodikliai vis dar gerokai viršija ankstesnį lygį. Pavyzdžiui, euro zonoje, nepaisant nežymios ekonominės recesijos 2023 m., vartotojų kainos, neįskaitant energijos ir neperdirbtų maisto produktų, nuo 2023 m. pabaigos padidėjo 2 %. Šis padidėjimas yra tik šiek tiek mažesnis negu kainų padidėjimas 2022 ir 2023 m. pradžioje ir gerokai didesnis negu bet kuriais praėjusio dešimtmečio metais. Tuo tarpu JAV infliacija nuo 2023 m. vidurio laikosi ties maždaug 3 % riba, nors 2024 m. gegužės mėn. mėnesinė infliacija buvo džiuginančiai maža. Tai rodo, kad spaudimas dėl bazinės infliacijos tebėra padidėjęs. Stiprios darbo rinkos buvo pagrindinis vidaus infliaciją skatinantis veiksnys, tačiau pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio augimas tiek JAV, tiek euro zonoje pagaliau sulėtėjo iki maždaug 3 % per metus.

Energijos ir kitų žaliavų kainos nebemažėja. 

Nuo 2022 m. vidurio pasaulinės žaliavų kainos sumažėjo beveik 30 %, tačiau mažėjimas, padėjęs sumažinti bendrą infliacijos lygį, sustojo. Nuo 2024 m. vasario mėn. pasaulinės žaliavų kainos padidėjo beveik 10 %, o vario, aukso, aliuminio ir kai kurių maisto prekių kainos nuo metų pradžios pakilo daugiau kaip 10 %. Be to, euro zonoje gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais pakilo ir dabar viršija 35 eurų už MWh. Šį gamtinių dujų kainų augimą lėmė gerėjančios gamybos sektoriaus perspektyvos ir karas Gazos Ruože, dėl kurio sutriko laivyba Raudonojoje jūroje ir gerokai sumažėjo SGD eksportas iš Artimųjų Rytų į Europą. Geopolitinė rizika taip pat padidino pasaulines laivybos išlaidas. Didėjančios žaliavų, transporto ir energijos kainos reiškia, kad infliaciją sugrąžinti į 2 % lygį gali būti sudėtinga. Tikėtinas gamybos atsigavimas ir tebesitęsianti geopolitinė įtampa ir toliau palaiko naftos kainas. Tačiau OPEC šalys šiuo metu turi neįprastai didelius perteklinius gavybos pajėgumus, leidžiančius joms padidinti naftos gavybą, jei paklausa atsigautų, o tai turėtų padėti sušvelninti galimą naftos kainų kilimą.

Prasidėjo palūkanų normų mažinimo ciklas, tačiau palūkanų normos bus mažinamos palaipsniui. 

Nors infliacija euro zonoje ir JAV gerokai sumažėjo, o ECB žengė pirmąjį žingsnį – 2024 m. birželio mėn. sumažino palūkanų normas 0,25 %, infliacija tebėra didesnė už centrinio banko tikslus ir yra pastovesnė, negu tikėtasi. Dėl to finansų rinkos gerokai sumažino numatomų palūkanų normų mažinimų 2024 m. skaičių. Metų pradžioje finansų rinkos tikėjosi, kad 2024 m. palūkanų normos bus sumažintos 6 arba 7 kartus, o dabar manoma, kad palūkanų normos JAV bus sumažintos tik vieną arba du kartus. FED birželio mėnesio posėdyje taip pat sumažino numatomą palūkanų normų mažinimo 2024 m. skaičių nuo trijų iki vieno. Tikėtina, kad pirmojo ECB palūkanų normų mažinimo poveikis skolinimuisi bus nedidelis. Apie ECB palūkanų normos sumažinimą buvo plačiai pranešta iš anksto, finansų rinkos jo tikėjosi ir iš esmės jis jau buvo įvertintas EURIBOR palūkanų normose. Pavyzdžiui, šešių mėnesių EURIBOR palūkanų norma jau buvo nukritusi nuo šiek tiek daugiau kaip 3,9 % kovo pradžioje iki 3,75 % likus kelioms dienoms iki ECB sprendimo. Tolesnis rinkos palūkanų normų mažėjimas priklausys nuo būsimų ECB sprendimų, o 2024 m. ECB palūkanų normas turėtų mažinti dar vieną ar du kartus. Tačiau su infliacija susiję iššūkiai toli gražu nesibaigė, o ilgalaikės palūkanų normos tebėra gerokai didesnės už ankstesnį dešimtmetį buvusį lygį. Artimiausiu metu grįžimas prie labai mažų arba nulinių palūkanų normų yra mažai tikėtinas.

Teigiamus ekonominius pokyčius palaiko valdžios sektoriaus skolinimasis ir išlaidos. 

Nepaisant didelės infliacijos, fiskalinė politika daugelyje išsivysčiusios ekonomikos šalių tebėra labai palanki, o vyriausybės ir toliau skolinasi ir turi didelį fiskalinį deficitą, todėl didėja valdžios sektoriaus skola. Prognozuojama, kad JAV, nepaisant spartaus ekonomikos augimo, biudžeto deficitas 2024 ir 2025 m. viršys 6 % BVP – tokį lygį, kuris anksčiau buvo stebimas tik gilaus ekonomikos nuosmukio arba karų metu. Dėl to jau dabar sparčiai didėja išlaidos palūkanų normoms. Euro zonoje fiskalinis deficitas yra mažesnis, o ilgesnė valdžios sektoriaus skolos trukmė apribojo neigiamą didėjančių palūkanų normų poveikį valdžios sektoriaus finansams. Skatinamoji fiskalinė politika taip pat iš dalies kompensuoja didelių palūkanų normų poveikį. Dabartiniai vyriausybės prioritetai – didesnės karinės išlaidos dėl karo Ukrainoje, kova su klimato kaita ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos, didesnis protekcionizmas ir gamybos perkėlimas – skatina didesnes išlaidas. Fiskalinė drausmė šiuo metu nėra politinis prioritetas, tačiau neigiama finansų rinkų reakcija į pastarojo meto netikėtus rinkimus Prancūzijoje rodo, kokią riziką kelia didelis fiskalinis deficitas ir didelis skolos lygis ir kad rinkos nuotaikos gali staiga pasikeisti.

2024 m. pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo didžiausias nuo 2022 m. pradžios. 

Palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, 2024 m. pirmąjį ketvirtį Latvijos BVP padidėjo 0,1 %, Lietuvos BVP išaugo 2,9 %, o Estijos BVP sumažėjo 2,4 %. Nors bendra ekonominė perspektyva tebėra neapibrėžta dėl tebesitęsiančios geopolitinės įtampos, aukštų palūkanų normų ir silpno euro zonos augimo, 2024 m. I ketv. ketvirčio BVP Latvijoje padidėjo 0,9 %, Lietuvoje – 0,8 %, o Estijoje sumažėjo 0,5 %. Nors augimas Latvijoje ir Lietuvoje vis dar yra tik nuosaikus, tai yra didžiausias ketvirčio augimas Baltijos šalyse nuo 2022 m. Estija ir toliau atsilieka nuo Latvijos ir Lietuvos dėl didesnių palūkanų normų, kurios dėl didesnio namų ūkių ir įmonių skolos lygio Estijoje turėjo didesnį poveikį. Tačiau trumpalaikiai pagrindiniai verslo ir vartotojų nuotaikų rodikliai Baltijos šalyse toliau gerėja. Tai kartu su džiuginančiais pirmojo ketvirčio BVP duomenimis leidžia manyti, kad recesija Baltijos šalyse baigėsi, o nuosaikus ciklinis atsigavimas tęsis ir 2024 m.

Nuo 2023 m. pradžios infliacija Baltijos šalyse sparčiai mažėjo. 

Gegužės mėn. infliacija Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo beveik iki 0 %, o Estijoje – iki 2,9 %. Estijoje 2024 m. infliacijai įtakos turėjo PVM tarifo padidinimas. Infliacijos mažėjimą daugiausia lėmė mažesnių energijos kainų bazės efektas. Tačiau šios mažesnės energijos kainos neatsispindėjo mažesnėse prekių ar paslaugų kainose. Priešingai, vidaus kainos ir toliau didėja, nors ir lėčiau, ir vidaus kainų spaudimas išlieka. Infliacijos lūkesčiai paslaugų sektoriuose, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, tebėra didesni, o Latvijoje ir Lietuvoje paslaugų kainų infliacija vis dar viršija 5 %. Latvijoje paslaugų kainos nuo 2024 m. pradžios padidėjo daugiau kaip 3 %. Nors vis dar yra galimybė, kad ateinančią žiemą šildymo kainos sumažės, tikėtina, kad bendras infliacijos lygis Baltijos šalyse artimiausiais mėnesiais pradės didėti, nes mažėjančių energijos kainų bazinis poveikis išnyks iš bendrosios infliacijos duomenų.

Nepaisant silpno ekonomikos augimo, darbo rinkos padėtis Baltijos regione išlieka teigiama. 

Nedarbo lygis išlieka panašus į istorines žemumas, nors 2023 m. antrąjį pusmetį ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį jis padidėjo dėl ekonomikos sulėtėjimo, ypač statybų ir gamybos sektoriuose. Nors dirbančiųjų skaičius Baltijos šalyse šiek tiek sumažėjo, panašu, kad pagrindinė nedarbo augimo priežastis yra pasiūlos veiksniai. Teigiama grynoji migracija, įskaitant pabėgėlius iš Ukrainos, padidino darbo jėgą, o darbo šiuo metu ieško daugiau žmonių, ypač moterų, nei prieš metus. Didelė infliacija greičiausiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios darbo rinkoje padaugėjo moterų, nes vis daugiau šeimų turi gauti antrą atlyginimą išlaidoms padengti. Be to, dėl mažėjančio gimstamumo sumažėjo vaiko priežiūros atostogose esančių moterų skaičius, o COVID-19 pandemijos metu daug moterų pasitraukė iš darbo jėgos dėl papildomos naštos, susijusios su nuotoliniu mokymusi ar šeimos narių priežiūra. Dabar šios moterys grįžta į darbo rinką. Demografinė padėtis ir toliau vaidina lemiamą vaidmenį, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius Baltijos šalyse mažėja. Mažas nedarbas ir toliau daro spaudimą darbo užmokesčiui, todėl 2024 m. I ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Latvijoje padidėjo 11 %, Lietuvoje – 10,3 %, o Estijoje – 8,8 %. Stiprus darbo užmokesčio augimas nepadidinus našumo gali lemti konkurencingumo praradimą, tačiau Latvijoje ir Estijoje darbo užmokesčio augimas nuo 2021 m. atsilieka nuo infliacijos ir tik dabar darbo užmokestis pasivijo infliaciją.

Per pastaruosius dvejus metus gamyba buvo vienas iš prasčiausių sektorių. 

Tačiau pagrindiniai rodikliai rodo, kad Baltijos šalių pramonės nuosmukis baigiasi, o augimo perspektyvos pradeda gerėti. 2024 m. balandį, palyginti su praėjusiais metais, Estijoje gamybos apimtis sumažėjo 5,7 %, Latvijoje – 4,3 %, o Lietuvos gamybos sektorius išaugo 2,9 %. Pagrindinė optimizmo priežastis apdirbamosios gamybos sektoriuje yra gerėjanti padėtis Europos gamybos sektoriuje. Nuo gruodžio mėn. ekonominės nuotaikos pramonėje stabilizavosi, o gatavos produkcijos atsargos pradėjo mažėti. Prekių atsargos pramonėje po pandemijos, kai buvo panaikinti apribojimai paslaugų pramonei, sparčiai didėjo, o didelis neparduotų prekių kiekis pastaraisiais metais smarkiai stabdė gamybos sektorių, nes vartotojų paklausą smukdė didelė infliacija ir didėjančios palūkanų normos. Tačiau dabar padėtis keičiasi – tai rodo nuo metų pradžios Vokietijoje išaugusios krovinių vežimo keliais apimtys, kurios istoriškai glaudžiai susijusios su pramonės veikla Europos Sąjungoje. Nepaisant šių teigiamų tendencijų, tikėtina, kad artimiausiu metu stiprus gamybos sektoriaus augimas bus mažai tikėtinas. Dauguma rodiklių šiuo metu rodo tik nedidelį ciklinį atsigavimą, kurį lemia atsargų mažinimo etapas, nors Baltijos šalių gamintojams šis atsigavimas galėtų būti naudingesnis nei kitų šalių gamintojams, nes Vakarų Europos gamintojai, esant žemai paklausai, linkę perkelti gamybą į pigesnes šalis.

Tikėtina, kad mažmeninės prekybos sąstingis baigiasi. 

Darbo užmokestis Baltijos šalyse ir toliau sparčiai auga, nedarbas apskritai yra nedidelis, o infliacija šiuo metu Latvijoje ir Lietuvoje yra mažesnė nei 1 %, o Estijoje – mažesnė nei 3 %. Vartotojų nuotaikos Baltijos šalyse gerėja, jų finansinės padėties vertinimas per ateinančius 12 mėnesių Lietuvoje pasiekė daugiametį maksimumą, o mažmeninė prekyba Lietuvoje auga nuo 2023 m. pabaigos. Mažmeninė prekyba ir vartotojų pasitikėjimas Estijoje atsilieka nuo Lietuvos ir Latvijos. Dėl didesnio namų ūkių įsiskolinimo Estijos vartotojus labiau paveikė didelės palūkanų normos, o šiek tiek silpnesnis darbo užmokesčio augimas Estijoje neatsiliko nuo infliacijos. Latvijoje nuo 2021 m. pradžios darbo užmokestis padidėjo 33 %, o kainos – 35 %, todėl nebuvo pagrindo reikšmingai didinti vartojimo, o namų ūkiai pirmenybę teikė savo finansinės padėties gerinimui. Tik Lietuvoje per pastaruosius trejus metus darbo užmokesčio augimas viršijo kainų augimą, o tai prisidėjo prie mažmeninės prekybos augimo. Bendra mažmeninės prekybos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, nes darbo užmokestis Baltijos šalyse toliau sparčiai auga, infliacija nedidelė, namų ūkių indėliai bankuose vėl didėja, o palūkanų normos šiais metais turėtų pamažu mažėti.

Numatoma, kad 2024 m. statybos sektorius susitrauks ir išliks silpniausia ekonomikos grandis. 

2024 m. I ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, statybos apimtys Estijoje sumažėjo 12,6 %, o Latvijoje – 5,7 %. Lietuvoje, priešingai, statybos apimtys padidėjo 7,7 %, nes infrastruktūros objektų statyba šoktelėjo daugiau kaip 25 %. Privačiajame sektoriuje didelės palūkanų normos slopino nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, nes potencialūs pirkėjai laukia palūkanų normų sumažinimo. Dėl sumažėjusios paklausos naujuose gyvenamųjų namų kvartaluose susikaupė neparduotų atsargų, o tai paskatino plėtotojus atidėti naujus projektus arba orientuotis į mažesnio masto plėtrą. Nepaisant to, nekilnojamojo turto kainos nesumažėjo, o pastaraisiais mėnesiais pradėjus šiek tiek mažėti palūkanų normoms, nuo 2024 m. pradžios vėl padidėjo naujų būsto paskolų suteikimas. Privačiojo sektoriaus silpnumą kompensuoja didelė viešojo sektoriaus paklausa, kurią skatina ES finansuojamos ir su energetika susijusios investicijos.

Baltijos regiono bankų sektorius turi visas galimybes didinti skolinimą ir remti ekonomikos augimą. 

ECB ir kitiems centriniams bankams pakėlus palūkanų normas, kad būtų pažabota infliacija, bankų pelningumas Baltijos regione padidėjo, nes paskolų palūkanų normos didėjo sparčiau negu bankų finansavimo sąnaudos, todėl gerokai padidėjo grynosios palūkanų maržos. Kartu didelės palūkanų normos, infliacija ir ekonomikos nuosmukis neigiamai veikė vartotojus ir įmones, todėl indėlių ir paskolų augimas 2023 m. sulėtėjo. Nepaisant šių iššūkių, dabar jau matyti, kad ekonominė situacija pradėjo gerėti. Šiuo metu Latvijoje ir Lietuvoje indėlių augimas atsigauna, o tam įtakos turi mažėjanti infliacija, nes namų ūkiai pirmenybę teikia savo finansinio stabilumo gerinimui. Ir nepaisant vis dar didelių palūkanų normų, naujas skolinimas tebėra aktyvus, nes didėja namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas, kad palūkanų normos greičiausiai pasiekė aukščiausią tašką. Nepaisant to, skolinimas Latvijoje ir toliau atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos, daugiausia dėl mažesnio hipotekinio skolinimo ir finansavimo nekilnojamojo turto bei statybos sektoriuose.

Situacija pasaulio ekonomikoje išlieka neaiški, tačiau tikimasi, kad 2024 ir 2025 m. ekonomikos augimas Baltijos šalyse pagerės.

Nepaisant įvairios rizikos, pasaulio ekonomika toliau auga, o euro zonoje verslo nuotaikos pastaruoju metu pagerėjo. Latvijoje ir Lietuvoje mažėjanti infliacija lėmė gerėjantį vartotojų pasitikėjimą, o 2024 m. antrąjį ketvirtį visose Baltijos šalyse reikšmingai padidėjo naujų pramonės užsakymų skaičius. Numatoma, kad pasaulinės gamybos atsigavimas, skatinamas atsargų mažinimo ciklo, bus naudingas Baltijos šalių gamybos ir logistikos sektoriams. Kartu tikimasi, kad stiprios darbo rinkos, didėjantis darbo užmokestis ir maža infliacija skatins mažmeninės prekybos ir vidaus paslaugų augimą. Tačiau statybų sektoriaus perspektyvos nevienareikšmės. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje didėja vyriausybės investicijos, finansuojamos ES lėšomis ir energetikos sektoriaus projektais. Tačiau privatusis sektorius dėl aukštų palūkanų normų išlieka atsargus, todėl 2024 m. gali sumažėti statybos sektoriaus apimtys. Numatoma, kad 2024 m. infliacija Baltijos šalyse išliks nedidelė, tačiau metų pabaigoje pradės didėti, kai sumažės bazinis mažesnių energijos kainų poveikis. Tikėtina, kad vidaus infliacija išliks stabili dėl spartaus darbo užmokesčio augimo, mažo nedarbo ir padidėjusių infliacijos lūkesčių, ypač paslaugų sektoriuje. Tikimasi, kad 2025 m. infliacija padidės iki daugiau kaip 2 %. Darbo užmokesčio augimas ir toliau viršija našumo augimą, tačiau prognozuojama, kad 2025 m. jis sulėtės, nes jį ribos mažėjantis BVP ir infliacija privačiajame sektoriuje. Taip pat numatoma, kad darbo užmokestis viešajame sektoriuje augs sparčiau nei privačiajame sektoriuje dėl gerokai padidėjusių viešojo sektoriaus išlaidų.

Tačiau išlieka didelė rizika. 

Nors pagrindiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Europoje padėtis gerėja, JAV ekonomika demonstruoja tam tikrus silpnumo požymius, o Kinija toliau kovoja su nuosmukiu savo nekilnojamojo turto sektoriuje. Tačiau šiuo metu didžiausia rizika yra susijusi su geopolitine padėtimi pasaulyje ir regione. Toliau tęsiasi Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, konfliktai Artimuosiuose Rytuose sutrikdė pasaulinę prekybą, o įtampa tarp JAV ir Kinijos toliau auga. Kol kas šių geopolitinių veiksnių poveikis Baltijos šalims buvo palyginti nedidelis. Tačiau karo poveikis yra vienas iš veiksnių, dėl kurių kredito reitingų agentūra „S&P“ sumažino viso Baltijos regiono kredito reitingą. Be to, infliacija išsivysčiusiose šalyse nemažėja taip sparčiai, kaip tikėtasi, o tai rodo, kad palūkanų normos gali būti didesnės ilgesnį laiką. Ir nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, daugelyje šalių ir toliau yra didelis biudžeto deficitas, o skolos lygis yra aukštas. Esant dabartinei aukštų palūkanų normų aplinkai, jei artimiausiais metais nebus iš esmės sumažintas biudžeto deficitas, kai kurių šalių fiskalinė politika gali tapti netvari.

Išsamesnė analizė: Grafikai ir diagramos (anglų k.)