Ekonomikos apžvalga 2025 M. VASARIS

Baltijos šalių ekonomikų apžvalga

Šiuo metu ekonominis ciklas trijose Baltijos šalyse vis dar šiek tiek skiriasi, tačiau tikimės, kad ateityje Baltijos regiono šalyse bus daugiau panašumų. Kol kas Lietuva ir toliau pirmauja Baltijos regione pagal ekonominio ciklo rodiklių stiprumą, po jos seka Latvija, o Estija kol kas yra silpniausia grandis. 

Latvijoje ekonominis aktyvumas tebėra nedidelis, tačiau matome daugiau ekonomikos ciklinio atsigavimo požymių.  Vienas pagrindinių sektorių, kuriame matome daugiau teigiamų požymių, yra mažmeninės prekybos sektorius, kuriam gali būti naudinga atsigavusi vartotojų perkamoji galia ir mažesnės skolinimosi išlaidos. Latvijos statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad 2024 m. IV ketvirtį Latvijos mažmeninės prekybos pardavimai buvo didžiausi nuo 2022 m. III ketvirčio. Kaip ir Lietuvos atveju, šį atsigavimą daugiausia lėmė ne maisto produktų segmentas, kuris paprastai yra labiau cikliškas. 2024 m. IV ketvirtį Latvijos ne maisto produktų mažmeninė prekyba buvo 7,2 % didesnė nei prieš metus, neįtraukiant kainų poveikio. Įdomu tai, kad prie Latvijos vidaus paklausos atsigavimo stipriai prisideda palūkanų normos pokyčiams jautrios kategorijos, nes 2024 m. IV ketvirtį mažmeninė prekyba IT ir ryšių įranga buvo 16 % didesnė nei 2023 m. IV ketvirtį, o mažmeninė prekyba buitiniais elektros prietaisais specializuotose parduotuvėse per metus padidėjo 12 %, vėlgi be kainų pokyčio poveikio. Todėl mažėjančios skolinimosi išlaidos jau skverbiasi į Latvijos ekonomiką. Vis daugiau teigiamų signalų matome ir iš Latvijos apdirbamosios pramonės sektoriaus – 2024 m. gruodžio mėn. apdirbamosios pramonės produkcija, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, realiai, t. y. neįvertinus kainų pokyčio poveikio, padidėjo 3,2 %. Įdomu pabrėžti tai, kad 2024 m. gruodžio mėn. gamybos apimtis Latvijos cemento pramonėje buvo beveik 16 % didesnė negu atitinkamu 2023 m. laikotarpiu, o tai yra atsargus artėjančio statybų ir nekilnojamojo turto veiklos atsigavimo ženklas. 

Lietuvos ekonomika toliau stiprėja, tačiau atsirado rizikos veiksnių, kuriuos reikia atidžiai stebėti. Lietuvos ekonomika 2024 m. baigė labai tvirtais rezultatais. BVP 2024 m. padidėjo 2,6 %, o 2024 m. IV ketvirtį – 3.6 %. Kalbant apie sektorių rezultatus, pastaruoju metu išryškėjo kelios įdomios tendencijos. Lietuvos apdirbamosios pramonės, kuri didžiąją dalį prekių eksportuoja, gamybos lygis yra tik 1 % žemesnis už aukščiausią lygį, pasiektą po COVID-19 pandemijos, o tai yra solidus rezultatas, atsižvelgiant į Vokietijos pramonės silpnumą. Taip pat matome aiškių ciklinės gamybos suaktyvėjimo požymių, pavyzdžiui, 2024 m. gruodžio mėn. baldų gamybos apimtis buvo 9 % didesnė už 2024 m. pavasarį pasiektą aukščiausią minimalų gamybos lygį. Be to, mažmeninės prekybos apyvarta pasiekė po COVID-19 krizės pasiektą aukščiausią lygį, o tam įtakos turėjo atsigavusi maisto produktų ir ne maisto produktų mažmeninė prekyba. Pastaroji 2024 m. gruodžio mėn. pasiekė istorines aukštumas. Šį atsigavimą lėmė ir didelis vartotojų optimizmas, ir didėjanti vartotojų perkamoji galia. Galiausiai matome daugiau nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo požymių, nes 2025 m. sausio mėn. buto pirkimo sandorių skaičius buvo 3 % didesnis už 2024 m. sausio mėn. lygį, o buto pirkimo sandorių skaičius per metus padidėjo 6 %. Vis dėlto matome reikšmingų rizikų, kurias atidžiai stebėsime ateityje: 2024 m. gruodžio mėn. pradėjome stebėti pirmuosius lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją sąstingio / nedidelio mažėjimo požymius, o tai reiškia, kad galime matyti pirmuosius Vokietijos ekonomikos silpnumo poveikio požymius. Tačiau, atsižvelgdami į padidėjusį konkurencingumą siekiančių atgauti Vokietijos gamybos įmonių norą ieškoti gamybos partnerių už Vokietijos ribų, didelės rizikos Lietuvos eksportui nematome.

Estijoje matome vis daugiau ekonominio ciklo dugno pasiekimo požymių, t. y. Estijos ekonomika jau beveik įveikė recesiją ir atsigauna. Nors 2024 m. IV ketvirtį Estijos BVP per metus sumažėjo 0,1 %, tai buvo mažiausias BVP sumažėjimas nuo 2022 m. II ketvirčio, kai Estijoje prasidėjo ekonomikos nuosmukis. Pagrindiniai rodikliai rodo, kad prie Estijos ekonomikos atsigavimo prisideda keli sektoriai: 2024 m. pabaigoje stebėjome akivaizdžiai gerėjančias Estijos gamybos sektoriaus nuotaikas, o ekonominis aktyvumas paslaugų sektoriuje taip pat šiek tiek padidėjo. Galiausiai matome ir pirmuosius Estijos vidaus paklausos atsigavimo požymius, nes 2024 m. gruodžio mėn. mažmeninė prekyba buvo 1 % didesnė negu 2023 m. gruodžio mėn. Galiausiai tiek Estijos gamybos įmonių apklausos, tiek Estijos eksporto duomenys rodo Estijos užsienio prekybos atsigavimą. Nors Estijos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2024 m. I ketvirtį Estijos eksportas per metus sumažėjo 16 %, 2024 m. IV ketvirtį eksportas padidėjo 6 %. Estijos eksportas labai susijęs su Skandinavijos regionu, kuris sudaro trečdalį viso Estijos eksporto. Todėl manome, kad didele dalimi Estijos eksporto atsigavimą galima priskirti teigiamam skolinimosi palūkanų normų mažėjimo Skandinavijos regione poveikiui.  

Baltijos šalys: perspektyvos 2025 m.

Tikimės, kad 2025 m. ekonominis ciklas kiekvienoje Baltijos šalių ekonomikoje sustiprės. Manome, kad 2025 m. Latvijos BVP augs 2,2 %, Lietuvos BVP – 2,9 %, o Estijos BVP – 2,4 %. Vienas pagrindinių potencialiai stipresnio Baltijos regiono šalių ekonominio ciklo katalizatorių yra skolinimosi išlaidų mažėjimas, kuris persismelks tiek į eksportuojančius, tiek į Baltijos šalių vidaus ekonomikos sektorius. Be to, ir toliau tikimės tolesnio perkamosios galios augimo Baltijos regione: prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis Latvijoje ir Lietuvoje padidės 7 %, o infliacijos lygis Latvijoje ir Lietuvoje 2025 m. turėtų būti atitinkamai 2,2 % ir 2,7 %. Manome, kad Estijoje šiais metais darbo užmokestis augs 5,3 %, o infliacija sieks 3,3 %. Skolinimosi išlaidų mažėjimas ir tebesitęsiantis perkamosios galios atsigavimas bus svarbus stipresnio ekonominio ciklo Baltijos šalyse katalizatorius. Kaip visada, prognozės nėra be rizikos, todėl mes ir toliau atidžiai jas stebime. Kartu su muitų tarifais bene didžiausia rizika, kurią reikia stebėti, yra Vokietijos ekonomikos silpnumo poveikis Baltijos šalių eksportui, ir galbūt jau matome pirmuosius to požymius Lietuvoje. 

Pasaulio ekonomikos apžvalga

JAV ekonomika 2024 m: Augimo lyderė tarp Vakarų valstybių. 2024 m. euro zonai stengiantis išsivaduoti iš sąstingio, JAV ekonomika išliko viena iš Vakarų šalių augimo lyderių. Visus metus JAV namų ūkių vartojimo išlaidos toliau stabiliai augo, o padėtis darbo rinkoje išliko palanki. Metų pabaigoje teigiamų ženklų ėmė ryškėti ir JAV gamybos sektoriuje. JAV BVP 2024 m. padidėjo 2,8 % ir beveik prilygo ankstesniais metais užfiksuotam 2,9 % augimui. Euro zonoje aktyvumas tebebuvo nedilelis, o nuotaikos liūdnos. Po nuosaikaus augimo per pirmuosius tris ketvirčius, metų pabaigoje regiono ekonomika vėl paniro į sąstingį, o bendras euro zonos BVP 2024 m. padidėjo 0,7 %, palyginti su 0,4 % praėjusiais metais. Didžiausios regiono rinkos dalyvės – Vokietijos – rezultatai ir toliau buvo prasti, jos ekonomikai traukiantis antrus metus iš eilės. Vokietijos plėtrą stabdo santykinai didesnės energijos kainos, silpna paklausa eksporto rinkose ir jos ekonomikos priklausomybė nuo automobilių sektoriaus, kuris išgyvena pertvarkos ir pokyčių laikotarpį.

Euro zona stengiasi atkurti pandeminiu laikotarpiu prarastą augimą. Euro zonos ekonomika dar turi atgauti pandemijos metu prarastą augimo pagreitį. Nors pajamų lygis ir toliau nuosekliai didėjo tiek JAV, tiek Europoje, euro zonos vartotojai nebuvo linkę išlaidauti. JAV namų ūkiai beveik visas savo pajamas skyrė vartojimui, toliau palaikydami JAV ekonomikos augimo variklį, kuris vis dar patiria spaudimą. Antrąjį 2024 m. pusmetį JAV vartotojai santaupoms skyrė tik šiek tiek daugiau kaip 4 % savo turimų pajamų. Palyginimui, euro zonos santaupos paskutiniais ketvirčiais sudarė apie 15 %. Toliau gerėjant namų ūkių gerovei, šie pinigai galėtų pradėti plaukti į ekonomiką. Be to, mažesnės skolinimosi išlaidos galėtų suteikti papildomų paskatų euro zonos namų ūkiams išlaidauti, o įmonėms – investuoti. Anksčiau pastebėtas kredito sąlygų pagerėjimas jau pradėjo daryti teigiamą įtaką kredito išdavimo ir skolinimosi dinamikai euro zonoje.

Gamybos sektoriuje stebimi atsigavimo požymiai. Po užsitęsusios pertraukos Vakarų šalių gamybos sektoriuje naujų metų pradžioje ėmė ryškėti atsigavimo požymiai. Sausio mėn. pirmą kartą nuo 2022 m. rudens JAV gamintojų nuotaikos vėl tapo optimistinės, o pasaulinės nuotaikos po pusmečio pertraukos tapo teigiamos. Euro zonoje taip pat buvo pastebėti pirmieji paklausos atsigavimo ženklai, nes naujų užsakymų mažėjo lėčiau, o tai sumažino bendrą neigiamą sektoriaus nuotaiką. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, kiek šį pagerėjimą lėmė bendrovių noras atkurti atsargas reaguojant į JAV importo tarifų grėsmę.

Esminiai pasaulio ekonomikos augimo pokyčiai, kurių šiais metais greičiausiai nestebėsime. Tikėtina, kad šiais metais didelių pasaulio ekonomikos augimo pokyčių neįvyks. Agentūros „Bloomberg“ apklaustų analitikų duomenimis, JAV ekonomikos augimo prognozės buvo padidintos, o euro zonos augimo prognozės – sumažintos. Nors tikimasi, kad 2025 m. JAV ekonomikos augimas šiek tiek sulėtės, vis dar prognozuojama, kad JAV augimas bus dukart spartesnis nei Europoje ir viršys 2 %, palyginti su vidutiniškai 1 % augimu euro zonoje.

JAV ir euro zonos pinigų politikos skirtumai. Pirmieji šių metų centrinių bankų posėdžiai išryškino didėjančius JAV ir euro zonos pinigų politikos skirtumus. Praėjusiais metais tiek JAV centrinis bankas, tiek ECB keliais etapais sumažino savo bazines palūkanų normas po 1 procentinį punktą. Atsižvelgdamas į nuo praėjusių metų pabaigos paspartėjusią infliaciją ir tvarų ekonomikos augimą, JAV centrinis bankas sausio mėn. sustabdė palūkanų normų mažinimo ciklą. Be to, kad infliacija vėl grįžo į dėmesio centrą, galimai infliaciją skatinančios naujosios prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyvos paskatino rinkos dalyvius atsisakyti mažų palūkanų normų scenarijaus, praktiškai panaikindamos lūkesčius dėl tolesnio palūkanų normų mažinimo JAV. Kito palūkanų normų mažinimo JAV tikimasi ne anksčiau kaip vasarą, o investuotojai nenumato, kad 2025 m. palūkanų normos nukris gerokai žemiau 4,0 % ribos.

Tikėtina, kad esant silpnai ekonominei aplinkai, ECB ir toliau mažins palūkanų normas. Skirtingai nei JAV centrinis bankas, ECB sausio mėn. toliau mažino palūkanų normas. Nors nuo rudens infliacija euro zonoje pradėjo nuosaikiai augti, silpna regiono ekonomika vis dar palaiko tolesnį palūkanų normų mažinimą euro zonoje. Finansų rinkos dalyviai tikisi, kad ECB kovo mėn. vėl sumažins palūkanų normas ir galbūt iki metų pabaigos sumažins indėlių palūkanų normą iki maždaug 2 %. Tai rodo, kad reikšmingos EURIBOR palūkanų normos euro zonos paskolų gavėjams gali stabilizuotis netoli šio lygio. Nors, palyginti su JAV, ECB lengviau pateisinti švelnesnę pinigų politiką, ECB negali sau leisti agresyviai mažinti palūkanų normas, neįvertinęs pasaulinių padarinių. Sparčiau nei JAV centriniam bankui sumažinus palūkanų normas, investuotojų akyse euras gali prarasti patrauklumą. Mažesnė euro paklausa silpnina valiutą ir didina euro zonos importo kainas JAV doleriais. Tai, savo ruožtu, gali padidinti infliaciją ir veikti priešingai ECB interesams. Be to, pastaruoju metu Europoje padidėjusios dujų kainos ir nuolatinė paslaugų kainų infliacija gali sukelti rimtų nemalonumų ECB.

JAV tarifų grėsmės didina netikrumą pasaulinėje ekonomikoje. Dėl naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo nesiliaujančių grasinimų tarifais neapibrėžtumas pasaulio ekonomikai ir nepastovumas finansų rinkoms dar padidėjo. Importo muitų įvedimas pagrindiniams JAV prekybos partneriams ir jų atsakas į tai gali pristabdyti pasaulio ekonomikos augimą ir paskatinti tolesnį infliacinį spaudimą, ypač JAV. Nors D. Trumpas nedvejodamas pagrasino tarifais, realūs tarifai kol kas taikomi tik Kinijai. Metalų importui taikomi muitai įsigalios tik kovo viduryje, o iš artimiausių JAV kaimynių – Kanados ir Meksikos – importuojamiems produktams taikomų muitų įgyvendinimas buvo atidėtas netrukus po jų įvedimo. Šioms trims šalims tenka beveik pusė JAV prekybos su likusiu pasauliu deficito, viršijančio vieną trilijoną JAV dolerių. Tarifų taikymo rizika taip pat apima Europą, su kuria JAV turi istoriškai didelį prekybos deficitą, nors šiuo metu ši rizika tebėra grasinimų ir spekuliacijų lygio. Europos Sąjungos eksportas į JAV sudaro daugiau kaip pusę trilijono eurų, arba maždaug penktadalį viso eksporto už ES ribų. Be grėsmių dėl muitų tarifų, Europos gamintojai gali susidurti su rizika, kylančia iš kitų šalių eksportuotojų, kurie, nerimaudami dėl JAV muitų, gali siekti nukreipti savo produktus į Europos rinką.

Galimas prezidento D. Trumpo ekonominės politikos poveikis. Po D. Trumpo perrinkimo JAV prezidentu, investuotojai ir ekonomistai ėmė vesti paraleles su jo pirmąja kadencija 2017–2021 m. Tuo laikotarpiu D. Trumpas daugiausia laikėsi „pagreitinto“ požiūrio į nacionalinius finansus. Kol kas viskas rodo, kad ši praktika tęsis. JAV bendrovėms tai gali reikšti palankesnę mokesčių ir verslo aplinką. Tai – viena priežasčių, kodėl, nepaisant muitų karų ankstesnės D. Trumpo administracijos laikais, pirmoji kadencija pasižymėjo finansinio turto kainų infliacija ir daugiausia teigiamomis verslo nuotaikomis.