Pasaulio ekonomikos apžvalga 11/2024

JAV: vis dar labiausiai tikėtinas „švelnaus nusileidimo“ scenarijus

Nors JAV ekonomika ir toliau auga, analitikai vis daugiau dėmesio skiria pagrindiniams JAV ekonomikos recesijos rodikliams, kad suprastų, ar Valstijoms gresia „švelnus nusileidimas“, ar tikra recesija. Manome, kad labiausiai tikėtinas yra pirmasis „švelnaus nusileidimo“ scenarijus. Nors mūsų stebimi JAV recesijos rodikliai išryškina ekonomikos sulėtėjimo riziką, panašu, kad blogiausias JAV ekonomikos laikotarpis jau praėjo ir ekonomikos ciklas išties pradėjo atsigauti.

Vertindami JAV ekonomikos ciklo artimiausio ir ilgesnio laikotarpio prognozes, stebime šiuos rodiklius: (1) užimtumą JAV itin ciklinio pobūdžio sektoriuose; (2) JAV Sahm taisyklę; (3) skirtumą tarp faktinio JAV nedarbo lygio ir 36 mėnesių slenkamojo JAV nedarbo lygio vidurkio.

Užimtumas JAV itin ciklinio pobūdžio sektoriuose (gyvenamųjų namų statyba, gamyba, laikinosios paslaugos, sunkvežimių transportas) ir toliau mažėja, tačiau mažėjimo tempas išliko tolygus. Be to, jautriausiuose sektoriuose, tokiuose kaip sunkvežimių transportas ir laikinosios paslaugos, metinė užimtumo dinamika gerėjo.

JAV Sahm taisyklės skaičiai taip pat rodo, kad kol kas JAV ekonomika pasiekė savo lėtėjimo piką ir padėtis šiek tiek pagerėjo. Sahm recesijos rodiklis signalizuoja JAV recesijos pradžią, kai trijų mėnesių slankusis JAV nedarbo lygio vidurkis padidėja 0,50 procentinio punkto ar daugiau, palyginti su mažiausiu trijų mėnesių JAV nedarbo lygio vidurkiu per praėjusius 12 mėnesių. Sahm taisyklės rodiklis pastaruosius 3 mėnesius kėlė nerimą, tačiau rugsėjo mėn. jis pasiekė lygiai 0,5 procentinius punktus, t. y. beveik recesijos lygį.

Galiausiai naujausi JAV darbo rinkos duomenys rodo, kad faktinis JAV nedarbo lygis pakilo virš 36 mėnesių slankaus vidurkio, o tai paprastai taip pat rodo JAV recesijos pradžią. Tačiau, kaip ir JAV ciklinio užimtumo ir Sahm taisyklės atveju, rugsėjo mėn. duomenys suteikė vilties ir rodė, kad JAV ekonomikos lėtėjimo pikas jau praėjo.

Vis dėlto verta pažymėti, kad visi trys JAV recesijos pagrindiniai rodikliai tebėra kritinio lygio, todėl ir toliau juos atidžiai stebėsime.

Kinija: laukia agresyvios ekonomikos skatinimo priemonės

Kinijos ekonomikos ciklas jau kurį laiką yra silpnas.Tačiau panašu, kad JAV prasidėjęs palūkanų normų mažinimo ciklas paskatino Kinijos valdžios institucijas pradėti laipsniškai skatinti ekonomiką. Pastaruoju metu per kelias Kinijos valdžios institucijų spaudos konferencijas buvo paskelbta apie keletą ekonomikos skatinimo priemonių. Dabartinė skatinimo apimtis kol kas labai maža: pavyzdžiui, vartojimo skatinimo priemonės sudaro mažiau nei 1 % Kinijos BVP. Tačiau pastaruoju metu finansų bendruomenėje sklandančios kalbos rodo, kad tai dar ne pabaiga ir kad rengiamasi imtis daug didesnių skatinimo priemonių. Apie didesnį skatinimo priemonių paketą gali būti paskelbta iš karto po JAV prezidento rinkimų. Tai bus svarbiausia Kinijos finansų rinkoms, nes jei bus taikomas mažesnis skatinimo priemonių paketas, smarkiai kris Kinijos akcijų rinka, kuri pastaruoju metu džiaugėsi teigiamais pokyčiais dėl faktinių pranešimų ir tolesnio ekonomikos skatinimo laukimo. O įvedus didelį ekonomikos skatinimo priemonių paketą, Kinijos akcijų rinka labai sustiprės.

Euro zona: ECB dar labiau mažins palūkanų normas

Kalbant apie euro zonos ekonomiką, turime ir teigiamų, ir neigiamų žinių. Teigiama žinia yra ta, kad pastebimas žymus infliacijos lygio mažėjimas: rugsėjo mėn. metinė infliacija euro zonoje siekė 1,8 % ir buvo mažesnė už Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamą 2 % lygį. Grynoji infliacija (bendra infliacija, atėmus energijos ir maisto produktus) ir paslaugų infliacija išlieka didesnė kaip 2 %, tačiau mūsų stebimi pagrindiniai rodikliai rodo, kad artimiausiu metu bazinė infliacija gerokai sulėtės. Kartu su silpnu euro zonos ekonomikos ciklu tai leis ECB toliau tęsti palūkanų normų mažinimo ciklą – rinkos tikisi, kad nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. birželio mėn. palūkanų normas ECB mažins dar penkis kartus. Tolesnio ECB palūkanų normų mažinimo lūkesčiai yra gerai įsitvirtinę ir naujausiose rinkos dalyvių 3 ir 6 mėn. trukmės Euribor prognozėse. Naujausios „Chatham Financial“ prognozės rodo, kad 3 mėn. trukmės Euribor, kuris šiuo metu yra 3 %, iki 2025 m. birželio mėn. sumažės iki 1,9 %, o 2025 m. gruodžio mėn. bus dar žemesnis.

Tačiau bloga žinia yra ta, kad mažesnė infliacija euro zonoje iš dalies susijusi su labai silpnu ekonominiu aktyvumu, t. y. silpnas ekonominis ciklas euro zonoje prisideda prie dabartinio euro zonos infliacijos lėtėjimo. Vokietija, kuri yra viena pagrindinių Baltijos šalių eksporto partnerių, išlieka silpniausia euro zonos grandis, o Vokietijos ekonomika de facto įžengė į recesiją. Tai gerai atspindi naujausi ES Komisijos ekonominių nuotaikų indekso – gero euro zonos ekonominio aktyvumo pagrindinio rodiklio – duomenys. Padėtis Vokietijos pramonės sektoriuje, kuris yra Vokietijos ekonomikos šerdis, išlieka itin prasta: Vokietijos pramonės sektoriaus nuotaikos (Vokietijos gamybos įmonių optimizmo lygis) šiuo metu yra tokio lygio, koks paskutinį kartą buvo 2020 m. birželio mėn.

Vis dėlto verta pažymėti, kad nors Vokietijos ekonomika lieka silpna, tokie pagrindiniai rodikliai kaip Vokietijos gamybos įmonių naujų užsakymų vertinimas ir Vokietijos sunkvežimių ridos rodiklis gali rodyti, kad Vokietijos ekonomika pasiekė patį žemiausią tašką ir kyla iš dugno. Taigi, kalbant apie euro zonos ekonominį aktyvumą, galbūt jau pasiekėme didžiausią pesimizmo mastą, tačiau bendras ekonominis aktyvumas tebėra silpnokas ir gali toliau blogėti.

Baltijos regionas: 2025 m. ekonominis aktyvumas augs, Estija išeis iš recesijos

Kalbant apie Baltijos šalių ekonomiką, tendencijos iš esmės yra teigiamos, tačiau ekonominis ciklas trijose Baltijos šalyse šiek tiek skiriasi.

Lietuvoje ekonominis aktyvumas ir toliau auga. Šį augimą lemia atsparus gamybos sektorius, atsigaunanti vidaus paklausa ir stabilizavęsis transporto sektorius. Gamybos sektoriaus dinamika džiugino, nes, nepaisant gilaus Vokietijos pramonės nuosmukio, Lietuvos gamybos sektorius ir toliau sparčiai plečiasi. Manome, kad Lietuvos pramonės sektoriui pavyko puikiai išnaudoti struktūrinius pokyčius Europos gamybos sektoriuje. Didelės Vokietijos pramonės įmonės dėl užsakymų trūkumo verčia brangius Europos tiekėjus mažinti kainas ir dalį gamybos operacijų perkelia į Rytų Europą, kur darbo sąnaudos yra konkurencingesnės. Manome, kad ši tendencija yra pakankamai tikėtina ir Lietuvos pramonėje.

Kita teigiama žinia Lietuvos ekonomikai yra stipri vidaus paklausa, kurią lemia didelis Lietuvos vartotojų optimizmas – vasarą Lietuvos namų ūkių nuomonė apie savo finansines perspektyvas buvo tokia pat aukšta kaip 2007 m. vasarą, t. y. prieš pat pasaulinę finansų krizę. Rudenį vartotojų optimizmas taip pat išliko labai aukštas. Be to, pastebimi ir pirmieji nekilnojamojo turto sektoriaus aktyvumo atsigavimo požymiai – tiek naujų būsto paskolų, tiek naujų nekilnojamojo turto pirkimo sutarčių prasme.

Latvijoje gamybos sektorius ir toliau išlieka atsparus. Taip pat stebime smarkiai gerėjančias vartotojų nuotaikas. Rugsėjį bendras Latvijos vartotojų optimizmas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m. gruodžio mėn. ir tai lėmė gerėjanti vartotojų nuomonė apie finansus ir didėjantis noras leisti pinigus pagrindinėms prekėms. Be to, paslaugų sektoriaus ekonominis aktyvumas pakankamai augo, o mažmeninės prekybos sektoriaus optimizmas taip pat pagerėjo – tai logiška, atsižvelgiant į smarkiai pagerėjusias Latvijos vartotojų nuotaikas.

Estijoje ekonominis aktyvumas tebėra daug silpnesnis negu kitose Baltijos šalyse. Jį riboja didžiausia Baltijos regione privataus sektoriaus skola ir didelė priklausomybė nuo užsienio prekybos su Skandinavijos šalimis, kurių ekonomiką varžo aukštos palūkanų normos. Teigiama žinia yra ta, kad stebime akivaizdžiai gerėjančias Estijos gamybos sektoriaus nuotaikas, kurias gali lemti: 1) daugiau sutartinių gamybos užsakymų iš Vidurio Europos, kaip aptarta pirmiau, ir 2) lūkesčiai, kad Skandinavijos šalių, kaip ir Europos, ekonomika atsigaus, nes centriniai bankai pradėjo mažinti palūkanų normas. Tačiau vartotojų optimizmo lygis tebėra labai žemas, mažmeninės prekybos sektoriaus nuotaikos tebėra tokio lygio, koks paskutinį kartą buvo 2020 m. birželio mėn., – tai aiškiai rodo, kad vartotojų išlaidos išlieka nedidelės.

Kalbant apie prognozes, mes ir toliau laikomės nuomonės, kad 2025 m. ekonominis aktyvumas visose trijose Baltijos šalyse augs dėl sumažėjusių palūkanų normų, stipresnio ekonominio aktyvumo ES, taip pat didesnės vidaus paklausos ir investicijų. Tikimės, kad 2025 m. Latvijos BVP augs 2,7 %, o Estijos ir Lietuvos – 2,8 %. Taip pat prognozuojame, kad kiekvienoje Baltijos šalyje darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei infliacija, todėl prisidės prie stipresnės vidaus paklausos. Vidaus paklausą ir investicijas taip pat skatins tolesnis ECB palūkanų normų mažinimas, nes kiekviena Baltijos šalis yra jautri ECB palūkanų normų ciklui dėl didelės kintamųjų palūkanų dalies bendroje paskolų struktūroje.