Lietuvoje dažniausios sukčiavimo rūšys privatiems klientams

Kreditinis sukčiavimas

Kai naudojama ši sukčiavimo schema, sukčiai socialiniuose tinkluose skelbia paskolos pasiūlymą su labai patraukliomis palūkanomis. Norint pateikti paraišką paskolai gauti, prašoma perduoti internetinės bankininkystės prisijungimo arba mokėjimo kortelių duomenis, apsimetant, kad šių duomenų reikia kreditingumui įvertinti arba kliento tapatybei nustatyti. Dažnai sukčiaujama net negavus internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelių duomenų, nes klientai patys atlieka mokėjimus į sukčių sąskaitas. Tokiu atveju sukčiai prašo atlikti skirtingus mokėjimus paskolai įforminti, pavyzdžiui, sutarties sudarymo mokestį arba paskolos draudimo mokestį, taip pat išankstinį mokėjimą už paskolos suteikimą. Šie mokėjimai dažniausiai atliekami į fizinio asmens banko sąskaitą kitoje šalyje, o ne į įmonės, kurios vardu sukčius prisistato banko sąskaitą.

Ar radai atsakymą į klausimą?