Sukčiai ieško aukų internetinėse pažinčių svetainėse, socialiniuose tinkluose ar siųsdami elektroninius laiškus. Prisistatydami jie naudoja išgalvotą tapatybę ir kreipdamiesi į žmones su kuriais užmezgė kontaktą, po kurio laiko sukčiai pradeda prašyti pagalbos, pavyzdžiui, nurodo, kad susiklostė neeilinė situacija, dėl ko jam/jai būtina, įsigyti lėktuvo bilietus, kad galėtų aplankyti „mylimąjį“, taip pat dažnai prašoma apmokėti persikraustymo išlaidas, neretai prašoma padėti pablogėjus sveikatai bei pervesti pinigines lėšas neva gydymui. Taip pat sukčiai gali sugalvoti ir kitų priežasčių, kurias įvardindami siekia išvilioti pinigų.

Duomenų viliojimas yra sukčiavimo būdas, kai klientas įvairiais būdais, pavyzdžiui, el. laiškais, trumposiomis žinutėmis, telefono skambučiais arba manipuliuojant interneto paieškos sistemų (pavyzdžiui, „Google“ arba „Bing“) paieškos rezultatais, priverčiamas įvesti savo asmeninius internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelių duomenis sukčių sukurtose svetainėse arba pasakyti juos telefoninio pokalbio metu. Gautus duomenis sukčiai naudoja:

• atlikdami pirkimus ir atsiskaitydami už juos asmens, kuris perdavė informaciją apie prisijungimo kodus;
• sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis arba pasinaudodami perimtais prisijungimo duomenimis, perveda pinigines lėšas iš nukentėjusio asmens sąskaitos į trečiųjų asmenų sąskaitas.

Sukčiai gali sukurti netikras interneto banko svetaines arba internetines parduotuves. Tokios svetainės paprastai atrodo labai panašiai kaip originalios. Sukčiai nuorodas į šias netikras svetaines platina el. paštu, trumposiomis žinutėmis arba pateikdami jas interneto paieškos sistemos  (pvz. „Google“ paieškos sistemos) rezultatuose. El. laiškai ir trumposios žinutės paprastai siunčiami prisistatant banko vardu, raginama spustelėti nuorodą, nes, pavyzdžiui, būtina perskaityti svarbią žinią, užblokuoti mokėjimą arba pakeisti banko prisijungimo duomenis.

Kartais sukčius patalpina kenkėjišką nuorodą, kuri gali atrodyti kaip reklama interneto paieškos sistemoje (pavyzdžiui, „Google“ arba „Bing“) taip, kad ji būtų rodoma kaip pirmasis paieškos rezultatas. Asmuo paspaudžia nuorodą į netikrą svetainę ir yra nukreipiamas į duomenų išviliojimo svetainę, kuri atrodo identiška originaliai paslaugų teikėjo svetainei.

Siekdami išvilioti duomenis, sukčiai siunčia pranešimus valstybės institucijų, įmonių ar žinomų internetinių portalų, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Lietuvos pašto, kurjerių paslaugas teikiančių įmonių ar kitų įstaigų vardu. Skambindami prisistato minėtų įstaigų atstovais. Minėtų įstaigų ar institucijų netikrais tekstiniais pranešimais ar el. laiškais, gyventojams siunčiamos kenkėjiškos nuorodos, kurias raginama paspausti. Tokiais pranešimais neva kviečiama pasitikrinti mokėtinus mokesčius, atlikti muitinės formalumus arba peržiūrėti dokumentus, tariamai susijusius su teisminiais procesais. Paspaudęs nuorodą asmuo nukreipiamas į sukčių svetainę, kurioje prašoma įvesti prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. Jei sukčiams pavyksta išvilioti tokią informaciją, ši informacija naudojama pasisavinti asmens finansus (atliekant pavedimus į trečiųjų asmenų sąskaitas), gali būti bandoma nukentėjusio asmens vardu paimti paskolą ar pirkti išsimokėtinai, dėl to labai svaru atkreipti dėmesį, kokį veiksmą yra prašoma patvirtinti iššokusiais pranešimais jūsų įrenginyje. Tvirtinkite tik tas transakcijas ir tuos veiksmus, kuriuos inicijavote ir norite atlikti. Jei iššokęs pranešimas įrenginyje sukelia įtarimų, nesuvedinėkite jokių duomenų. 

Aukščiau aprašytais būdais sukčiai taip pat gali gauti duomenis, reikalingus aktyvuoti „Google Pay“ ir „Apple Pay“ mokėjimo būdus. Apsimesdami, kad atstovauja valstybės institucijai, įmonei ar portalui, sukčiai kviečia asmenis paspausti nuorodą, kad, pavyzdžiui, asmuo neva gautų jam adresuotą siuntą ar susimokėtų neva paskirtą administracinę nuobaudą. Atidarius pateiktą nuorodą, vartotojų prašoma įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis ir „Google Pay“ arba „Apple Pay“ aktyvinimo kodą. Šis klaidinantis procesas suteikia sukčiams galimybę susieti jūsų mokėjimo kortelę su savo įrenginio „Google Pay“ ar „Apple Pay“ pinigine, kad jie galėtų atlikti neteisėtas operacijas.

Šiuo metu taip pat populiari sukčių naudojama schema kai prisidengiama išankstinių mokėjimų kampanijomis. Sukčiai socialiniuose tinkluose ar prekybos portaluose siūlo prekę ir už ją prašo išankstinio apmokėjimo, tačiau pačios prekės nepristato. Tokios sukčiavimo schemos puikiai veikia su žmonėms reikalingomis prekėmis, pavyzdžiui, granulėmis, briketais ir malkomis, kurios dažniausiai siūlomos už ypač patrauklią kainą, akcentuojant, kad pasiūlymas galioja itin trumpą laiką, bei raginant juo pasinaudoti. Sutaupyti norintis asmuo bando pasinaudoti geru pasiūlymu ir yra apgaunamas sukčių.  Išankstinių mokėjimų schema panaši į fiktyvių sąskaitų faktūrų schemą, kai sąskaita faktūra siunčiama įmonės vardu. Įmonė, kurios duomenys nurodyti mokėjimo dokumente iš tikrųjų gali egzistuoti, tačiau banko sąskaitos duomenys sąskaitoje faktūroje būna pakeisti sukčiaus duomenimis.

Vis dar egzistuoja netikri darbo pasiūlymai. Sukčiai apsimeta banko darbuotojais, skambina ir siūlo darbą, paminėdami skelbimą. Tariamai norėdamas patikrinti asmens tapatybę, skambinantysis prašo atidaryti banko sąskaitą ir pasakyti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis. Taip pat pastebėta schema, kai sukčiai skambina aukai vaizdo skambučiu ir prašo parodyti į kamerą asmens tapatybės dokumentus. Tokiu būdu sukčiai gauna aukos duomenis – sąskaitą naudoja kaip tranzitinę sąskaitą iš kitų žmonių apgaule išviliotiems pinigams pervesti, o paso duomenis, kartu su perimtais kitais duomenimis, naudoja paskoloms imti ir pan. Šiuo atveju taip pat reikia būti atsargiems skelbiant darbo paieškos skelbimus. Negalima pamiršti, kad prisijungimo prie interneto banko duomenys turi būti žinomi tik Jums vieniems, o banko darbuotojai niekada jų neprašys.

Taip pat nėra išnykusios netikros loterijos, kurias sukčiai rengia prisidengdami žinomos organizacijos ar bendrovės vardu. Pavyzdžiui, asmeniui pranešama, kad jis yra laimėtojas ir tam, kad gautų prizą, pirmiausia turi patvirtinti savo tapatybę, atlikdamas simbolinį mokėjimą.

Jei sulaukėte tokio kreipimosi, bet kuriuo atveju būtina įsitikinti, ar yra nurodytas konkrečios loterijos leidimo numeris, ar ji yra registruota Lietuvoje; kilus abejonėms, verta kreiptis į  Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, daugiau informacijos čia. Ypač atsargiems reikia būti, jei tapatybei patvirtinti prašoma atlikti mokėjimą, pabrėžiant, kad tai numatyta įmonės taisyklėse – greičiausiai tai bus sukčiavimas.

Atskirai galima paminėti ir nelegalios lošimo veiklos vykdytojus su kurių veikla taip pat gali būti siejami atskiri sukčiavimo atvejai. Naudodamiesi nelegalių lošimo organizatorių paslaugomis taip pat rizikuojate patekti į sukčių pinkles. Daugiau informacijos apie nelegalios lošimo veiklos vykdytojus galite rasti čia.

Galimi atvejai, kai banko klientams skambina tariamas policijos pareigūnas, dažnai kalbantis rusų kalba, kuris informuoja apie įtartiną operaciją kliento banko sąskaitoje arba neva kliento vardu įformintą paskolą. Sukčiai tokiais atvejais gali veikti ne po vieną atsižvelgiant į pokalbio su klientu eigą pokalbyje gali sudalyvauti ir antras asmuo arba klientas gauna jau kitą skambutį iš sukčiaus, apsimetančio banko darbuotoju, kuris patvirtina prieš tai skambinusio asmens, kuris prisistatė policijos pareigūnu žodžius. Jei asmuo, kuriam skambinama sutinka kalbėti ir atlikti prašomus veiksmus, toliau sukčiai prašo atlikti veiksmus su „Smart ID“, „MobileSCAN“ arba pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenis, taip pat gali prašyti pateikti mokėjimo kortelių duomenis.

Sukčiai apsimeta finansų maklerio įmonių arba banko darbuotojais ir siūlo ypač pelningai investuoti į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas ar kitur. Jie ragina įsidiegti programinę įrangą (pavyzdžiui, „Anydesk“ ir pan.), kad galėtumėte investuoti, arba tiesiog prašo pervesti pinigus į sukčių sąskaitas. Sukčiai dažnai kuria svetaines, kuriose auka gali stebėti „augantį pelną“, nes tariama sėkmė skatina investuoti vis daugiau.

Iki šiol visi investicinio sukčiavimo atvejai atitinka schemą, pagal kurią klientas sulaukia telefono skambučio su „geriausiu amžiaus pasiūlymu“ investuoti ir pasipelnyti. Siūlytojas paprastai kalba tik rusiškai, nors pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir lietuviškai. Telefono numeriai, kuriais skambinama, pasirenkami atsitiktinai arba paimami iš neteisėtai gautos duomenų bazės. Šių sukčių aukomis dažnai tampa vyresnio amžiaus žmonės, ir gana dažnai būna atvejų, kai klientai ima greitas paskolas, ir netgi nori paimti paskolą banke, kad pasinaudotų šia galimybe uždirbti pinigų.

Taip pat atskirai galima išskirti subjektus, neturinčius teisės verstis finansine bei investicine veikla, taip pat subjektus, kurie teikia nelegalias finansines paslaugas. Daugiau informacijos apie subjektus, neturinčius teisės Lietuvoje teikti finansines (įskaitant investicines) paslaugas taip pat informaciją apie nelegalias finansines paslaugas siūlančias interneto svetaines galite rasti Lietuvos banko svetainėje. Tai taip pat vienas iš įrankių leisiantis atpažinti neteiėtą veiklą, kuri gali padaryti Jums žalos. 

Taip pat egzistuoja sukčiavimo schemos, nukreiptos ne į pirkėją, o į pardavėją. Šiais atvejais sukčius neparduoda, bet apsimeta pirkėju, kuris  susisiekia su pardavėju ir nori įsigyti prekę, kurią pristatys kurjeris. Klasikinė schema – piktadarys nusiunčia nuorodą į netikrą kurjerių paslaugas teikiančios įmonės svetainę. Paspaudus kenkėjišką nuorodą prašoma įvesti mokėjimo kortelių duomenis. Šiuo atveju taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kur veda nuoroda, ir patikrinti svetainės adresą, kritiškai įvertinant duomenų įvedimo poreikį ir nurodomos informacijos kiekį. Taip pat pardavėjams rekomenduojama patiems organizuoti pristatymą ir nespausti nuorodų, gautų iš trečiųjų asmenų. Tiek pirkėjui, tiek pardavėjui patariama naudoti patikrintus pristatymo būdus ir kiekvieną naują tiekėją vertinti skeptiškai, tikrinti, ar jis tikrai egzistuoja, pasidomėti viešai prieinama informacija, patikrinti minėto asmens tinklalapį, patikrinti ar jis jį turi, paskaityti atsiliepimus ir pan.

Tiesiogiai bendraujant internetu ar naudojant suklastotas socialinių tinklų paskyras, sukčiai dažniausiai pasakoja jaudinančias ir dramatiškas istorijas, siunčia žmonių, kuriems neva reikia finansinės paramos, prašymus. Tokiu būdu sukčiai  įtikina pervesti pinigų ir ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie neva patiria sunkumų.

Kai naudojama ši sukčiavimo schema, sukčiai socialiniuose tinkluose skelbia paskolos pasiūlymą su labai patraukliomis palūkanomis. Norint pateikti paraišką paskolai gauti, prašoma perduoti internetinės bankininkystės prisijungimo arba mokėjimo kortelių duomenis, apsimetant, kad šių duomenų reikia kreditingumui įvertinti arba kliento tapatybei nustatyti. Dažnai sukčiaujama net negavus internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelių duomenų, nes klientai patys atlieka mokėjimus į sukčių sąskaitas. Tokiu atveju sukčiai prašo atlikti skirtingus mokėjimus paskolai įforminti, pavyzdžiui, sutarties sudarymo mokestį arba paskolos draudimo mokestį, taip pat išankstinį mokėjimą už paskolos suteikimą. Šie mokėjimai dažniausiai atliekami į fizinio asmens banko sąskaitą kitoje šalyje, o ne į įmonės, kurios vardu sukčius prisistato banko sąskaitą.