Ekonomikos apžvalga 2025 m. birželis

Pasaulio ekonomikos apžvalga 

JAV: ekonomikos sulėtėjimas iš techninio gali pavirsti realiu

JAV prezidento administracijai paskelbus apie atsakomųjų tarifų įvedimą, į tai akimirksniu sureagavo tiek JAV verslas, tiek ir vartotojai – verslo bei gyventojų lūkesčiai ženkliai pablogėjo, tuo metu kai lūkesčiai dėl kainodaros tarp įmonių bei vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos ženkliai pakilo. Rinkos dalyviams pradėjus nerimauti dėl JAV recesijos rizikų, nerimą dar labiau paskatino neigiamas JAV BVP augimas pirmąjį 2025 m. ketvirtį. 

Visgi, reali padėtis JAV ekonomikoje yra geresnė nei iš pradžių manyta. Nors JAV BVP pirmą ketvirtį mažėjo, nuosmukiui esminės įtakos turėjo daugiau nei 40 proc. pakilusios importo apimtys – JAV įmonės skubėjo importuoti prekes iš ES, Kinijos ir kitų rinkų iki tarifų įsigaliojimo, o tai pakirto JAV BVP. Namų ūkių vartojimas – JAV ekonomikos lokomotyvas – tuo tarpu ir toliau auga, o tai rodo, kad padėtis JAV ekonomikoje yra geresnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. JAV administracijai paskelbus apie tarifų pauzę bei sumažinus importo tarifus Kinijai nuo 145 iki 55 proc., vartotojų ir įmonių optimizmas JAV kiek atsigavo, o išankstiniai JAV BVP rodikliai rodo, kad ekonomika grįžo į augimo trajektoriją – antrą ketvirtį JAV BVP turėtų padidėti kiek daugiau nei 3 proc. 

Visgi, JAV ekonomikos sulėtėjimo rizika niekur nedingo. Nors dalis balandį paskelbtų tarifų yra atidėti, suspenduoti arba sumažinti, efektyvusis JAV importo tarifų lygis lieka aukštas ir siekia kiek daugiau nei 10 proc., tuo metu kai 2024 m. pabaigoje JAV efektyvusis importo tarifas tesiekė 2,5 proc. Tarifų politikos perspektyvos taip pat yra neaiškios. Taigi, JAV ekonomikos sulėtėjimo rizika niekur nedingo, o sulėtėjimą gali lemti neigiama tarifų įtaka vartojimui, investicijoms, infliacijai bei pramonės aktyvumui. 

Euro zonos ekonomika 2025 m. įsibėgėja

Euro zonos ekonomika pirmąjį 2025 m. sustiprėjo – BVP augimas lyginant su ketvirtu 2024 m. ketvirčiu atmetus sezono ir kainų įtaką, išaugo 0,3 proc. Negana to, Vokietija ir Prancūzija, kurių ekonomikos ketvirtą praėjusių metų ketvirtį traukėsi, pirmą ketvirtį fiksavo teigiamą ekonomikos augimo rezultatą ir išvengė recesijos (neigiamas BVP augimas du ketvirčius iš eilės). Beveik visų euro zonos valstybių BVP pirmą ketvirtį augo, išskyrus Estiją, Latviją ir dar kelias valstybes. Visgi, reikia pripažinti, kad euro zonos ekonomikos ciklas lieka silpnas, ką puikiai atspindi tas faktas, kad per metus, t.y. lyginant su pirmu 202 m. ketvirčiu, Vokietijos BVP stagnavo.

Reikia turėti omenyje ir tai, kad kaip ir JAV ekonomikos atveju, kur ekonomikos kritimą lėmė techniniai veiksniai, euro zonos ekonomikos paspartėjimą taipogi labiausiai lėmė techniniai aspektai, t.y. avansinis eksportas į JAV iki tarifų įsigaliojimo. Apskritai, pirmą ketvirtį euro zonos ekonomikoje įvyko įdomus atotrūkis tarp padėties skirtinguose ekonomikos segmentuose. Nepaisant tarifų, euro zonos pramonės aktyvumas ir optimizmas toliau kilo, o augimą skatino jau minėtas avansinis eksportas į JAV, tuo metu kai paslaugų sektoriaus bei vartotojų lūkesčiai pastebimai pablogėjo dėl išaugusio euro zonos gyventojų nerimo dėl ekonomikos perspektyvų. Taigi, kol kas tarifai labiausiai paveikė ne euro zonos pramonė, kuri išnaudojo atsargų kaupimo ciklą JAV pramonėje, bet euro zonos vartotojams. Tačiau džiugina tai, kad gegužę daugumoje ES valstybių jau buvo fiksuojamas vartotojų optimizmo padidėjimas, kurį lėmė sumažėjęs nerimas dėl tarifų, JAV administracijai pradėjus švelninti tarifų retoriką. Sugrįžęs vartotojų optimizmas kartu su mažėjančiomis paskolų palūkanomis yra gera žinia tiems euro zonos ekonomikos įmonėms, kurių rodikliai priklauso nuo vidaus paklausos. 

Reikia akcentuoti ir tai, kad naujausios euro zonos ekonomikos prognozės, nepaisant išliekančio neapibrėžtumo dėl tarifų, lieka stabilios. Pavyzdžiui, ECB, kuris atnaujino euro zonos makro prognozes birželio pradžioje, prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP padidės 0,9 proc., o 2026 m. – 1,1 proc. Lyginant su kovo mėnesio prognoze, 2025 m. euro zonos BVP prognozė liko nepakeista, o 2026 m. prognozė sumažinta vos 0,1 proc. punktu. ECB vadovė taip pat akcentavo, kad neigiamą tarifų poveikį euro zonos ekonomikai 2026 m. kompensuos teigiamas poveikis iš investicijų į gynybą bei statybų sektorius atskirose valstybėse (tikėtina, kad omenyje turėta Vokietija). Visgi, didelis euro zonos ekonomikos atvirumas reiškia, kad išorės rinkų sulėtėjimas gali neigiamai paveikti euro zonos ekonomiką. 

JAV tarifų politika lems atotrūkį tarp JAV ir euro zonos infliacijos rodiklių

Tarifai, tikėtina, lems infliacijos JAV paspartėjimą, tuo tarpu euro zonoje – priešingai, infliacijos tempai gali dar labiau sulėtėti tuo atveju jei tarifai paskatins Kinijos ir kitų valstybių eksportuotojus perkelti dalį pardavimų iš JAV į ES rinką. Negana to, nuo 2025 m. pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 10 proc., o tai taipogi prisidėjo prie infliacijos euro zonoje sulėtėjimo. Toks ženklus euro sustiprėjimas, be kita ko, rodo pasikeitusį investuotojų požiūrį apie dolerio dominavimą pasaulio finansų sistemoje bei JAV ekonomikos ciklo dominavimą, ypač lyginant su euro zonos ekonomika, kuri ilgą laiką stagnavo. 

Metinė infliacija euro zonoje gegužę sulėtėjo iki 1,9 proc. ir atitiko ECB iškeltą 2 proc. tikslą – tai leido ECB toliau mažinti bazines palūkanas. Nuo 2025 m. pradžios ECB sumažino bazines palūkanas 1 proc. punktu, iki 2 proc. naujausios rinkos prognozės rodo, kad bazinės palūkanos, tikėtina, bus sumažintos dar vieną kartą ir rugsėjį nukris iki 1,75 proc. Atitinkamai, tai reiškia, kad Euribor palūkanų kritimas taipogi artėja prie pabaigos, o rudenį Euribor turėtų stabilizuotis panašiame į bazinės palūkanas lygyje.

Skirtingai nuo ECB, JAV Centrinis Bankas (FED) sustabdė palūkanų karpymo ciklą, kam įtakos turėjo laukiamas JAV infliacijos paspartėjimas ir neapibrėžtumas dėl tarifų politikos. Atitinkamai, nuo gruodžio mėnesio FED laiko bazines palūkanas 4,25-4,50 proc. lygyje. Nepaisant išliekančių rizikų dėl JAV infliacijos paspartėjimo, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šiemet FED visgi mažins bazines palūkanas – iki dviejų kartų, nuo rudens, o bazinės palūkanos per artimiausius metus turėtų stabilizuotis 3,25-3,5 proc. lygyje. 

Baltijos šalių ekonomikų apžvalga

Lietuva lieka Baltijos šalių ekonomikos lydere

Baltijos regione Lietuva išlieka regiono lydere pagal ekonomikos ciklo trajektoriją. Pirmąjį 2025 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2024 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 3 proc., tuo metu kai Latvijoje ir Estijoje fiksuotas 0,3 proc. nuosmukis. Lietuvos ekonomiką į viršų tempia iš karto keli sektoriai, tačiau pastaruoju metu matome, kad prie ekonomikos augimo vis labiau prisideda statybų bei NT sektorius, t.y. akivaizdu, kad pingančios paskolos vis labiau pagyvina Lietuvos ekonomikos ciklą. 

Latvijos ekonomika pradeda demonstruoti pirmus atsigavimo požymius

Nors Latvijos BVP toliau stagnuoja, naujausiuose makro rodikliuose galima įžvelgti kiek daugiau pozityvių signalų. Nors pirmą ketvirtį Latvijos BVP toliau mažėjo (-0.3 proc.), tai buvo mažiausias nuosmukis per pastaruosius tris ketvirčius. Antrą šių metų ketvirtį sustiprėjo ir vidaus vartojimas, ką atspindi užfiksuotas 3,6 proc. mažmeninės prekybos apimčių augimas ne maisto produktų segmente. Toks rezultatas rodo, kad mažėjančios paskolų palūkanos po truputį išjudina Latvijos vidaus vartojimą. Išankstiniai indikatoriai taipogi rodo apie galima ekonomikos sustiprėjimą. Pavyzdžiui, gegužę Latvijos pramonės įmonių optimizmas buvo didžiausias per beveik 3 metus, statybų sektoriaus įmonių optimizmas buvo didžiausias per kiek daugiau nei 3 metus, o vartotojų lūkesčiai nebemažėja ir stabilizavosi. Pozityvumą patvirtina ir faktiniai rodikliai: balandį Latvijos pramonės gamybos apimtys buvo didžiausios nuo 2023 m. liepos mėnesio, o cemento gamyba lyginant su praėjusių metų balandžiu išaugo 16 proc., tarsi signalizuodama apie prasidėjusį atsigavimą statybų sektoriuje. 

Balandį Lietuvos pramonės gamybos apimtys toliau mušė rekordus ir jau keliais procentais viršija postkovidinį piką. Džiugu ir tai, kad gamybos augimas fiksuojamas baldų pramonėje, kuri patyrė ženklų nuosmukį tuo metu kai centriniai bankai Europoje didino palūkanas kovodami su infliacija. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2025 m. prie bendro Lietuvos pramonės augimo prisidėjo ir tarifai – duomenys rodo, kad pastaruoju metu fiksuojamas ženklus gamybos augimas elektronikos ir metalų apdirbimo segmentuose, o šie sektoriai yra jautrūs tarifams. Negana to, istorinis maksimumas balandį buvo sumuštas ir Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje, kur augimą labiausiai tempia ne maisto produktų segmentas (kuris paprastai yra jautresnis palūkanoms), kas dar kartą parodo Lietuvos vidaus vartojimo rinkos stiprybę. Kalbant apie vidaus vartojimą, džiugina tai, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai, kurie balandį pasiekė žemiausią lygį per pusantrų metų, gegužę pagaliau stabilizavosi. 

Galų gale, pastaruoju metu matome spartų augimą tiek NT paskolų segmente, tiek ir NT sandorių segmente. Tai – akivaizdus ženklas, kad mažėjančios paskolų palūkanos išjudino Lietuvos NT rinką. 

Silpniausias ekonomikos ciklas – Estijoje

Estijos ekonomika kol kas lieka silpniausia Baltijos regione. Pirmąjį 2025 m. ketvirtį šalies ekonomika smuko 0,3 proc., tačiau šis nuosmukis, tikėtina, buvo techninio pobūdžio, nes pagrindiniuose sektoriuose pridėtinė vertė didėjo. Pavyzdžiui, IT, pramonės ir NT sektoriai pirmąjį ketvirtį labiausiai prisidėjo prie Estijos BVP, tad kai kurie cikliški sektoriai tarsi demonstruoja atsigavimą. 

Vis dėlto bendras ekonomikos ciklas lieka silpnas. Balandį ir gegužę Estijos ekonominių vertinimų indikatorius – išankstinis rodiklis, leidžiantis spręsti apie Estijos ekonomikos perspektyvas – smuko. Tai potencialiai yra ženklas apie galimą naują ekonomikos ciklo silpnėjimą. 

Estijos pramonės įmonių optimizmas nebegerėja, o Estijos gamintojai vis atsargiau vertina užsakymų, užimtumo ir gamybos perspektyvas. Estijos vartotojų optimizmas lieka labai žemas, toks pat kaip ir Covid pandemijos metu. Taip pat balandį ir gegužę buvo fiksuotas ženklus Estijos paslaugų sektoriaus lūkesčių kritimas. Tikėtina, kad šios tendencijos yra susijusios su artėjančiu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, kuris Estijoje nuo liepos 1 d. kils nuo 22 iki 24 proc. Estijos vidaus vartojimas lieka silpnas, tad didesnis PVM gali pakenkti vidaus vartojimo atsigavimui.