Tarp Baltijos šalių lietuviai lojaliausi vietinei produkcijai – lietuviškiems maisto produktams pirmenybę teikia trečdalis

Tarp Baltijos šalių didžiausią pirmenybę vietinės gamybos maisto produkcijai teikia lietuviai, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. 25 proc. respondentų nesvarbi produktų kilmės šalis – jų sprendimą įsigyti prekę labiausiai lemia kainos ir kokybės santykis.

Apklausos duomenimis, 14 proc. lietuvių respondentų nurodė visada teikiantys pirmenybę lietuviškai produkcijai, taip pat 21 proc. apklaustųjų teigia dažniausiai besirenkantys Lietuvoje pagamintus produktus. Lietuvoje pagamintus maisto produktus dažniausiai renkasi 40-ies metų ir vyresni apklaustieji.

Latvijoje pirmenybę savo šalyje gamintiems maisto produktams teikia 27 proc. apklaustųjų, Estijoje – 29 proc.

„Gyventojai vertina ir mielai renkasi vietinę produkciją, tačiau kadangi išlaidos maistui yra viena svarbiausių kiekvieno namų ūkio biudžeto dedamųjų, svarbi ir produktų kaina bei kokybė. Rinkdamiesi savo šalies įmonių produkciją pirkėjai ne tik remia vietos gamintojus, bet ir prisideda prie šalies ūkio plėtros, darbo vietų gamintojams užtikrinimo. Todėl rinkdamiesi lietuviškas prekes, prisidedame prie mokestinių valstybės pajamų, remiame šalies žemės ūkį“, – tyrimo duomenis komentuoja „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė.

Apklausos rezultatai rodo, kad 25 proc. Lietuvos gyventojų pasirinkimą lemia maisto produktų kaina ir kokybė, todėl produktų kilmės šalis nėra tokia svarbi. Dažniau tokį atsakymą rinkosi respondentai nelietuviai, kurie nurodė kitą tautybę, bei mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Daugiau nei trečdalis arba 28 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad renkasi tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagamintus maisto produktus, o dar 10 proc. pripažįsta, kad pirkdami kasdienius maisto produktus, nekreipia dėmesio į jų kilmę.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2023 metų spalį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.