Kalėdos – tai bendrumo metas, į širdį atnešantis džiaugsmo ir šilumos. Nors parduotuvių vitrinos vilioja apsipirkti, vis daugiau žmonių ieško gilesnės šventės prasmės. Dovanos – graži tradicija, tačiau kaip apgalvotai išrinkti dovaną, kad ji džiugintų ir jos gavėją, ir mūsų planetą? Šiais metais kviečiame į dovanojimo džiaugsmą pažvelgti kitaip, su rūpesčiu dėl ateities.

Dauguma švenčių mūsų gyvenime kartojasi kasmet, o kartu kartojasi ir išlaidos. Vis dėlto, nors puikiai suprantame šį cikliškumą, kalėdinių dovanų karštinė visuomet mus užklumpa netikėtai, gruodžio mėnesį. Ką daryti, kad po švenčių pamačius sąskaitos likutį neskaudėtų širdies?

Jau seniai svarstote įsigyti elektromobilį, bet vis dar nepriimate sprendimo? Kad išsklaidytumėte paskutines abejones, perskaitykite elektromobilių vairuotojų pasidalijimus apie savo patirtį. Elektromobilių skaičius Lietuvoje ir toliau auga. O elektromobilių savininkai liudija, kad vieną kartą išbandžius elektromobilį, sugrįžti prie automobilio su vidaus degimo varikliu nebesinorės.

Kartais nutinka taip, kad turime daug energijos ir noro savaitgalį nuveikti kažką įdomaus, tačiau trūksta idėjų, kaip praleisti laisvą laiką. Galbūt įkvėpimo rasite C REWARDS programos pasiūlymuose?

Tinkamas darbdavio pasirinkimas – atsakingas sprendimas, galintis reikšmingai prisidėti prie kiekvieno karjeros sėkmės ir profesinio tobulėjimo. Renkantis naują darbo pasiūlymą ir įmonę, verta atsižvelgti tiek į objektyvius veiksnius, tiek į savo poreikius, norus, vertybes, profesines ambicijas ir karjeros tikslus.

Tarp Baltijos šalių didžiausią pirmenybę vietinės gamybos maisto produkcijai teikia lietuviai, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. 25 proc. respondentų nesvarbi produktų kilmės šalis – jų sprendimą įsigyti prekę labiausiai lemia kainos ir kokybės santykis.

Vieni taupo „kojinėje“, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai – „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė – dalinasi ryškiausiais skirtingų kartų finansiniais įpročiais ir pasakoja to priežastis.

Jei turėtų galimybę įsigyti visiškai naują automobilį, 57 proc. lietuvių būtų svarbiausia, kad transporto priemonė atlieptų jų poreikius bei norus, taip pat 55 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems labai svarbus automobilio degalų sunaudojimo efektyvumas. Tai, ar automobilis yra draugiškas aplinkai, rūpi nedaugeliui – tik 17 proc. apklaustųjų, rodo „Citadele“ banko inicijuota „Norstat“ apklausa.

Per metus X REWARDS lojalumo programos dalyviai iš viso gavo daugiau nei 180 000 įvairių prizų, kurių vertė – daugiau nei 1,5 milijono eurų. Šiuo metu programoje yra užsiregistravę 150 000 dalyvių, iš kurių trečdalis bent kartą per metus iškeičia sukauptus lojalumo taškus į prizus.

Pirmąjį 2023 m. pusmetį naujų elektromobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo 72 proc. Lyginant bendrą automobilių kiekį, Lietuvoje per šį pusmetį naujų elektromobilių registruota daugiausiai iš Baltijos šalių – užregistruoti 1009 automobiliai, lyginant su 586-iais tuo pačiu laikotarpiu pernai. Latvijoje per atitinkamą laikotarpį užregistruotas 901 naujas elektromobilis, Estijoje – 644, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys.

Toliau nuolat augant apsipirkimo internetu populiarumui, šioje srityje tobulėja ir sukčiai – kuriama vis daugiau netikrų elektroninių parduotuvių, atakuojamos internetinės prekybos svetainės, įvairiais būdais bandoma išgauti klientų duomenis. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirkimas internetu būtų saugus ir nepakliūtumėte į sukčių rankas?

Vasara – atostogų metas, kai norisi leisti laiką gamtoje, dažniau lankytis restoranuose, pramogauti ar nuvykti į užsienio šalį, apie kurią seniai svajojate. Tačiau šiltuoju metų laiku atsiradęs emocinis pakylėjimas yra ir ideali terpė emociniams pirkiniams bei didesnėms išlaidoms, nei planuota, o pasibaigusios atostogos palieka ne tik smagius įspūdžius, bet ir gerokai tuštesnę sąskaitą.

Lietuvos ir Estijos gyventojai dažniausiai išleidžia nuo 11 iki 30 eurų per dieną kasdienėms reikmėms, latviai dažniausiai iš visų Baltijos šalių pasitenkina 10 eurų dienos biudžetu arba kasdienių išlaidų apskritai neplanuoja, rodo gegužės mėnesį „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Labiausiai Lietuvos gyventojai yra linkę drausti būstą, o daugiau nei ketvirtadalio gyventojų sveikatos draudimu pasirūpina darbdavys. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 45 proc. lietuvių turi nekilnojamojo turto draudimą, tačiau vos 14 proc. apklaustųjų yra asmeniškai įsigiję papildomą sveikatos draudimą – nemažai daliai gyventojų jo paprasčiausiai nereikia, nes papildomas sveikatos draudimas yra viena populiariausių darbdavių siūlomų naudų darbuotojams.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik pusė lietuvių neturi silpnybės neapgalvotiems, impulsyviems pirkiniams – 44 proc. apklausos dalyvių teigė neplanuotai, spontaniškai neperkantys. „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad esame mažiau impulsyvūs už kaimynus latvius – tik 34 proc. apklaustųjų Latvijoje pasisakė nepasiduodantys pagundai impulsyviai pirkti.

Sveikatos ir finansiniai duomenys, nuotraukos, vaizdo įrašai, dokumentai – tai tik dalis mūsų asmeninės informacijos, kurią saugome skaitmeniniu pavidalu. Kaip ir susitvarkyti namus, taip pat ar net dar svarbiau yra periodiškai prižiūrėti skaitmeninę erdvę, nes būtent čia dažnai saugomi svarbūs asmeniniai duomenys. „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška rekomenduoja metus pradėti nuo skaitmeninės inventorizacijos ir apsivalymo.

Maisto ir energijos kainoms smarkiai išaugus, beveik pusė lietuvių (43 proc.) ketina šią žiemą ieškoti papildomo pajamų šaltinio, dauguma respondentų daugiau pajamų tikisi iš papildomo darbo ar kitų veiklų. Tokius duomenis atskleidė „Citadele“ banko užsakymu atliktas gyventojų tyrimas.

Gyventojų apklausa parodė, kad dėl infliacijos ir kainų kilimo beveik kas antras Lietuvos vairuotojas (49 proc.) planuoja atidėti su automobiliu susijusias išlaidas. Atsisakius nebūtinu išlaidų, tokių kaip automobilio plovimo paslaugos, profesionalus salono valymas, kai kurių su automobilio saugumu nesusijusių paslaugų, galima sutaupyti. Tačiau yra ir tokių automobilio priežiūros darbų, kuriuos atlikus laiku, išvengsite vėliau galimų netikėtų ir didelių išlaidų.