Kalėdos – tai bendrumo metas, į širdį atnešantis džiaugsmo ir šilumos. Nors parduotuvių vitrinos vilioja apsipirkti, vis daugiau žmonių ieško gilesnės šventės prasmės. Dovanos – graži tradicija, tačiau kaip apgalvotai išrinkti dovaną, kad ji džiugintų ir jos gavėją, ir mūsų planetą? Šiais metais kviečiame į dovanojimo džiaugsmą pažvelgti kitaip, su rūpesčiu dėl ateities.

Dauguma švenčių mūsų gyvenime kartojasi kasmet, o kartu kartojasi ir išlaidos. Vis dėlto, nors puikiai suprantame šį cikliškumą, kalėdinių dovanų karštinė visuomet mus užklumpa netikėtai, gruodžio mėnesį. Ką daryti, kad po švenčių pamačius sąskaitos likutį neskaudėtų širdies?

Neretai finansų planavimas yra iššūkis net suaugusiems – Lietuvos banko inicijuota apklausa rodo, kad net 69 proc. respondentų vertina savo finansinio raštingumo lygį prastai. Specialistai sutinka – finansinio raštingumo pagrindas turi atsirasti dar vaikystėje, tačiau kaip vaikus sudominti finansinio raštingumo pamokomis? Formulė gana paprasta – atsakingas tėvų požiūris į finansus ir sėkmingas jų valdymas yra geriausias pavyzdys ir padeda išugdyti vaikų supratimą apie pinigus. Dalinamės šešiais patarimais, kurie padės tėvams pokalbiuose apie finansus su vaikais.

Lietuvos ir Estijos gyventojai dažniausiai išleidžia nuo 11 iki 30 eurų per dieną kasdienėms reikmėms, latviai dažniausiai iš visų Baltijos šalių pasitenkina 10 eurų dienos biudžetu arba kasdienių išlaidų apskritai neplanuoja, rodo gegužės mėnesį „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Mokyklose nuskambėjus paskutiniam skambučiui, o abiturientams intensyviai ruošiantis brandos egzaminams, dauguma tėvų suka galvas, ką prasmingo padovanoti netrukus savarankišką gyvenimą pradėsiančioms atžaloms. Vieni renkasi įvairias pramogas ir materialius dalykus, o kiti vadovaujasi Vakarų šalyse populiariu požiūriu dovaną mokyklos baigimo proga sieti su stabilia vaiko finansine ateitimi.

Turbūt teko stebėti tokią situaciją parduotuvėje: vaikas, kuriam tėvai nenuperka, ko paprašė, įsižeidžia ir pradeda verkti, blaškytis, reikalauti. Tėvų ištarti žodžiai „ne“, „negalima“ ir „nereikėtų“ dažniausiai turi priešingą efektą. Žinoma, ne kiekviena situacija būna tokia dramatiška, tačiau, esant tokiai aukštai infliacijai ir kylant energijos išteklių kainoms, neretai turime atsisakyti impulsyvių pirkinių, kad galėtume sutaupyti iš tiesų reikalingiems. Kaip kalbėti su vaikais apie esamą situaciją ir išvengti tokių scenų ne tik parduotuvėse, bet ir namuose? „Citadele“ banko ekspertai paruošė keletą patarimų, kurie padės kalbėtis su vaikais apie pinigus.